Visų žmonių gyvenime pasitaiko streso, liūdesio, sielvarto ir konfliktų. Kartais juodasis periodas praeina savaime, bet kartais be profesionalios pagalbos išsiversti neįmanoma. Tačiau ne visi, kurie patiria psichikos sutrikimų simptomus, tą pagalbą gauna. Neretai tampa neaišku, kada jau reikėtų kreiptis į psichologą, o kada žaizdas, kaip sakoma, galima išsilaižyti pačiam. Štai 8 įspėjamieji ženklai, kad laikas užrezervuoti vizitą.

 

psichologas

8 ženklai, kad reikia apsilankyti pas psichologą:

 
  • Viskas atrodo per daug intensyvu. Kai žmogus patiria krizę, jis linkęs viską dramatizuoti. Susidūręs su nauju iššūkiu, jis ir karto įsivaizduoja blogiausią iš visų galimų scenarijų. Nerimas tampa labai stiprus ir pradeda trukdyti įprastam gyvenimo ritmui. Gyventi tampa taip baisu, kad net imama vengti užsiimti bet kokia veikla, net eiti iš namų.
 
  • Patyrėte traumą ir negalite liautis apie ją galvoję. Netekties skausmas, mirus kam nors iš šeimos, išsiskyrimas, darbo praradimas – traumos, kurias įveikti gali padėti psichoterapeutai. Kai kurie žmonės, patyrę traumą, atsiriboja nuo viso pasaulio, todėl jiems praverstų su kuo nors pasikalbėti. O kiti reaguoja visiškai priešingai – nuolat stengiasi būti tarp draugų ir žmonių, nes negali nė akimirkos pabūti vieni ir ramiai miegoti savo lovoje.
 
  • Dažnai kartojasi galvos, skrandžio skausmai, nusilpsta imuninė sistema. Stresas gali turėti fizinę išraišką: gali pradėti varginti galvos skausmai, sutrikti virškinimas, kamuoti dažnas peršalimas, raumenų mėšlungis ir susilpnėti lytinė funkcija.
 
  • Vartojama per daug stimuliuojančių medžiagų. Pastebėjus, kad vartojate vaistus didesniais kiekiais nei įprastai arba dažniau (arba pradedate dažniau vien tik galvoti apie tai, kad reikia išgerti arba pavartoti vaistų), galima įtarti, kad norite, kad jūsų jausmai atbuktų. Neigiamas emocijas galima slopinti net maistu. Valgymas per mažai ar per daug gali būti ženklai, kad žmogus susiduria su stresu ir nebemoka savimi pasirūpinti.
 
  • Darbe pradedate sulaukti neigiamų komentarų. Darbingumo suprastėjimas dažniausiai gali būti siejamas su emocinėmis ir psichologinėmis problemomis. Galite jaustis atitrūkę nuo darbo, nebejausti jokio noro dirbti, net jei anksčiau darbas visai patiko. Tampa sunkiau susikaupti ir išlaikyti dėmesį, vis dažniau neigiamų komentarų sako vadovai ir kolegos. Darbe praleidžiama didžioji dienos dalis, todėl bendradarbiai gali net pirmiau nei šeimos nariai pastebėti, kad kažkas jų kolegai negerai.
 
  • Anksčiau mėgta veikla tampa nebemiela. Jeigu anksčiau mėgti hobiai, bendravimas su šeima ir draugais pradeda nebedžiuginti, laikas sunerimti. Terapeutas gali suteikti daugiau aiškumo, atrasti laimės jausmą ir naują kryptį.
 
  • Jūsų santykiai yra įtempti. Jeigu tampa sunku susikalbėti su artimaisiais, santykiai nebetenkina, padėti gali psichoterapeutas. Psichologai skatina priimti geresnius sprendimus, pamoko, kaip bendrauti, skatina atkreipti dėmesį ne tik į žodžius, bet ir į kūno kalbą.
 
  • Draugai sako, kad yra sunerimę dėl jūsų. Kartais draugai pastebi, kad kažkas negerai su jumis – į tai vertėtų atkreipti dėmesį. Jeigu kas nors jūsų klausia: „Ar su kuo nors apie tai kalbėjai?“, „Ar tau viskas gerai? Man neramu dėl tavęs“ – tai ženklas, kad galbūt praverstų patarimas iš šalies.