Nerimą patiria visi, bet kartais jis tampa nebevaldomas…  Dažnai jis slepia įvairias ligas, kurios žmonėms gali pasireikšti skirtingai.

 

nerimas

Generalizuotas nerimo sutrikimas arba neobjektyvus nerimas yra lėtinė liga, kuria sirgdami pacientai dažnai jaučia baimę ir nerimą dėl sveikatą, pinigus, šeimą, darbą arba mokslus. Be abejo, jausti nerimą dėl kai kurių dalykų yra normalu, tačiau sergantiesiems tampa sunku identifikuoti savo baimes ir jas kontroliuoti, ir dėlto kyla daug problemų.

 

Asmenys, turintys nerimo sutrikimų, paprastai nesugeba adekvačiai ir realistiškai įvertinti tikrosios situacijos. Jie visada tikisi klaidų ir katastrofų, ir tai sutrikdo normalų dienos ritmą, trukdo kasdienėms funkcijoms mokykloje, universitete ar darbe, atsiranda sunkumų santykiuose ir socialinėse veiklose.

 

Tipiški nerimo sutrikimų simptomai yra šie:

 
  • Nerimas, gyvenimo pabaigos jausmas;
  • Greitai nuvargstama;
  • Sunkumas sukoncentruoti dėmesį;
  • Irzlumas;
  • Raumenų įtampa;
  • Nesugebėjimas kontroliuoti nerimo;
  • Miego sutrikimai (sunku užmigti, neramus miegas, miegas, po kurio nepailsima).
 

Obsesinis kompulsinis sutrikimas – tai lėtinė liga, kai pacientas kenčia nuo nuolatinių, obsesnių arba skausmingų obsesijų arba įkyrių, pasikartojančių minčių. Merilendo medicinos centro universitetas sutrikimą identifikuoja pagal šiuos simptomus:

 
  • Obsesijos: periodiniai arba nuolatiniai vaizdai, mintys, kylantys dėl susirūpinimo, nerimo (pavyzdžiui, nerimas, ar tikrai yra užrakintos durys), gąsdinančios fantazijos (pavyzdžiui, agresyvus elgesys su brangiais asmenimis).
 
  • Kompulsijos: pasikartojantys, nesmurtiniai ir prieš save nukreipti veiksmai, kad būtų galima užbėgti už akių obsesijai. Pavyzdžiui, žmonės nuolat tikrina, ar užrakino duris, išjungė viryklę, skambina artimiesiems, kad įsitikintų, kad jie yra saugūs, dažnai plauna rankas ir objektus, kad neliktų mikrobų ir pan.
 

Panikos sutrikimų atsiranda tada, kai pacientas būna patyręs trumpalaikius arba staigius didelės baimės ir išgąsčio priepuolius, dar vadinamus panikos priepuoliais. Jį lydi staigus ir labai stiprus nerimas, dėl kurio gali atrodyti, kad ištiko širdies priepuolis, artėja mirtis arba tuoj išsikraustys iš proto. Pacientas taip pat patiria nerimą, sumišimą, galvos svaigimą, pykinimą, būna sunku kvėpuoti.

 

Fobijos – tai neracionali baimė ir tam tikro objekto ar situacijos perdėtas vengimas. Žmonės patys supranta, kad jų baimės yra neracionalios ir neprotingos, tačiau negali jų kontroliuoti. Atsidūręs šalia baimės šaltinio, gali ištikti panikos priepuolio. Simptomai:

 
  • Greitas širdies plakimas;
  • Dusulys;
  • Greita kalba arba negalėjimas kalbėti;
  • Sausa burna;
  • Skrandžio sutrikimai;
  • Pykinimas;
  • Aukštas kraujo spaudimas;
  • Drebulys;
  • Skausmas ir spaudimas krūtinėje.
 

Potrauminio streso sindromas atsiranda po didelių traumų gyvenime: kovos, išžaginimo, įkaitų dramos, gamtos katastrofų, smurtinės mirties liudijimo, atakų ir skaudžių nelaimingų atsitikimų. Sergantieji dažnai prisimena traumuojančius įvykius ir keičia savo įprastinę elgseną, kad išvengtų galimo nemalonios situacijos pasikartojimo.

 

Nerimo sutrikimas dėl atsiskyrimo – šį nerimą sukelia pacientams sukelia atskyrimas nuo kito žmogaus arba vietos, kuri suteikė saugumo jausmą. Kai kurie atsiskyrimo atvejai gali sukelti panikos priepuolius ir, jeigu reakcija yra per didelė arba netinkama, tai gali būti laikoma sutrikimu. Šis sutrikimas dažnai atsiranda vaikystėje, trečioje arba ketvirtoje klasėje, paprastai po atostogų.

 

Socialinis nerimo sutrikimas – tai tam tikra socialinės fobijos rūšis, kai sergantysis baiminasi, kad kiti šnekės arba kaip tik nešnekės su juo, bijo viešo pažeminimo dėl impulsyvių veiksmų. Taip pat gali būti scenos, viešo kalbėjimo baimė ir intymumo baimė.