Kaip jūs turbūt gerai žinote, egzistuoja ryšiai tarp patirčių, kurias turėjote augdami ir to, kokiu tapote suaugęs. Pavyzdžiui, jei vaikystėje turėjote traumuojančių patirčių (patyrėte fizinį ar emocinį išnaudojimą), pasąmonėje išlikę šie prisiminimai gali jus lydėti visą suaugusio asmens gyvenimą ir paskatinti tam tikrų minčių atsiradimą ir elgesį. Įdomu, kad kai kurie žmonės nesuvokia ryšių tarp vaikystės prisiminimų ir dabartinio gyvenimo, nes smegenys tarsi ištrina, užblokuoja traumuojančius prisiminimus. Tačiau jie yra, nors ir užslopinti ir gali neleisti gyventi laimingai. Pagal kai kurias užuominas galima suprasti, kad žmogus turi užslopintų vaikystės prisiminimų. Dažnai juos išduoda kelios nuolat pasikartojančios mintys…

 

prisiminimai

7 mintys, galinčios reikšti, kad slopinami vaikystės prisiminimai:

 
  • „Aš labai bijau…” Prisiminimai yra slopinami, nes jie yra traumuojantys. Jeigu bijote gyvačių, vorų, aukščio ar ko nors kito be jokios rimtos priežasties, gali būti, kad taip yra dėl kokio nors užslopinto vaikystės prisiminimo. Mintys, kurias sukelia užslopinti vaikystės prisiminimai, vėliau gyvenime sukelia įvairias baimes ir fobijas.
 
  • „Kodėl aš visada toks nervingas?” Asmuo, kuris nuolat atrodo suirzęs, gali bijoti būti sužeistas, todėl yra nuolatinėje hiperbudrumo ir nerimo būsenoje. Todėl, jeigu erzina užsitrenkiančių durų garsas ar automobilio padangų cypimas, gali būti, kad taip yra dėl užslopintų prisiminimų.
 
  • „Man nepatinka būti vienam.” Greičiausiai ši baimė susijusi su prisirišimu prie kitų žmonių ir baime būti apleistam. Tokią baimę dažnai patiria suaugusieji, kurie vaikystėje jautėsi izoliuoti arba patyrė patyčias.
 
  • „Nekenčiu kažkokio konkretaus kvapo.” Jeigu tam tikri kvapai, garsai, tekstūros, vietos ar net vardai dėl neaiškios priežasties verčia jus jaustis nemaloniai, tai nurodo į užslopintus vaikystės prisiminimus. Kvapai paprastai labai glaudžiai susiję su atmintimi, todėl negalėjimas pakęsti tam tikrų kvapų, gali padėti išsiaiškinti, kokius prisiminimus jūs slopinate.
 
  • „Nekenčiu rodyti savo apnuogintą odą ir būti liečiamas.” Žmonės, nemėgstantys apsinuoginti, gali būti praeityje patyrę seksualinę prievartą ar priekabiavimą. Tokie žmonės gali nenorėti net dėvėti šortų vasarą arba apsikabinti su kitais žmonėmis. Svarbu suprasti, kad jūs nesate kaltas dėlto, kad patyrėte seksualinę prievartą ir neturite kentėti tyloje. Patariama pasikalbėti su psichoterapeutu ar kitu žmogumi, kuriuo pasitikite ir pamėginti įveikti šią traumą.
 
  • „Kodėl aš visada jaučiuosi blogai?” Jeigu nuolat jaučiatės sergantys be jokios aiškios priežasties, greičiausiai turite užslopintų vaikystės prisiminimų. Imuninės sistemos sutrikimus gali sukelti nerimas, sukeltas antinksčių veiklos. Pastebėjus, kad šiuos blogos savijautos simptomus lydi nerimas ir blogos mintys, laikas pasitarti su psichoterapeutu.
 
  • „Negaliu pakęsti savęs tokio, koks esu.” Tokios mintys kaip „Aš kvailas”, „Aš niekada nebūsiu pakankamai geras”, „Aš nuolatos susimaunu” ir pan. atsiranda iš to, ką sužinojome ar greičiau girdėjome apie save augdami. Tokios mintys paprastai kamuoja tos, kuriuos vaikystėje gėdino, kaltino ar net išnaudojo.