Tikriausiai daugelis yra pagalvoję, kad kulinarija – tai menas ir terapija gerai sveikatai. Ruošiant maistą reikia atidumo ir sumanumo: reikia sukoncentruoti dėmesį į konkrečios užduoties atlikimą ir atsiriboti nuo išorinio pasaulio triukšmo. Argi tai ne terapija?

 

kulinarija

Po ilgos dienos darbe maisto gaminimas ir monotoniškas daržovių pjaustymas vakarienei gali padėti nuraminti sudirgusį protą ir sielą. Maisto gaminimas – tai meditacija, kuri duoda apčiuopiamų rezultatų, kuriuos galima suvalgyti.

 

Virėjai jau seniai pastebėjo terapinį poveikį, kurį suteikia virtuvėje praleistas laikas. Šiandien Vakarų pasaulyje kulinarijos terapija iš tiesų yra įtraukiama į kai kurių psichinių ligų rekomenduojamų gydymo būdų sąrašą. Kulinarijos terapija gali padėti sergantiems depresija, kenčiantiems nuo nerimo, valgymo, aktyvumo ir dėmesio sutrikimų ir įvairių priklausomybių.

 

6 priežastys išbandyti virtuvės arba maisto gaminimo terapiją:

 
  • Viena akivaizdžiausių sąsajų tarp maisto gaminimo ir psichinės sveikatos yra sveika mityba. Lengviau kontroliuoti savo mitybos kokybę, kai maistą gaminatės patys. Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad aukštos kokybės dieta atlieka labai svarbų vaidmenį, palaikant gerą smegenų būklę. Gerai smegenų būklei reikalingi kai kurie mikroelementai, tarp kurių omega 3 riebalų rūgštys, B grupės vitaminai, geležis, cinkas, magnis ir aminorūgštys.
 
  • Maisto gaminimo procesas padeda pagerinti ir psichologinę savijautą. Rekomenduojama praktikuoti sąmoningumą virtuvėje. Pavyzdžiui, salotoms lupant apelsiną ir skaidant jį į skilteles, reikėtų atkreipti dėmesį į smulkiausias detales – žievelės spalvą, tekstūrą, kvapą, pastebėti, kaip išsiskiria sultys, lupant žievelę, suvalgyti vieną skiltelę ir pajusti jo skonių gamą burnoje. Kai žmogus yra sukoncentravęs dėmesį į šiuo metu atliekamus veiksmus, nebelieka laiko ir vietos nerimui dėl ateities. Sąmoningumo praktika taip pat padeda sumažinti stresą ir moko labiau mėgautis gyvenimu.
 
  • Paruošus maistą, reikėtų skirti laiko pagalvoti apie tai, kaip jis atsidūrė ant jūsų stalo. Tarkime, tas apelsinas iš pradžių buvo sėkla, pasėta į žemę, po to užaugo medis, pražydo ir subrandino vaisius. Tada apelsinus darbininkai nuskynė, sudėjo į dėžes, pristatė tiekėjai ir jis juos išvežiojo į prekybos centrus. Daug visko nutiko, kol apelsinas atsidūrė ant jūsų valgomojo stalo. Labai svarbu jaustis dėkingiems, nes tai padeda pagerinti savijautą.
 
  • Maisto gaminimas – tai tam tikra kūrybingumo išraiška. Rekomenduojama aklai nesilaikyti receptų nurodymų ir leisti sau eksperimentuoti, išbandyti naujus skonius ir derinius. Be to, nebūtina pirkti visų reikalingų ingredientų receptui, galima pabandyti gaminti iš to, kas yra šaldytuve ir virtuvinėse spintelėse. Tai padės sumažinti stresą ir sutaupyti laiko bei paliks daugiau vietos kūrybingumui reikštis. Galiausiai sukursite naują receptą ir tai padės pasikelti savivertę.
 
  • Lengva nurašyti maisto gaminimą prie namų ruošos pareigų. Nenuostabu, kad tuomet kulinarija neteikia jokio džiaugsmo ir tampa tokiu pačiu darbu kaip skalbinių lankstymas ir dulkių valymas nuo spintelių. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad valgymas yra maloni patirtis. Todėl maisto gaminimas nėra skirtas tik užpildyti skandį, bet ir pamaloninti sielą. Tam, kad maisto gaminimas netaptų rutina, reikėtų nebijoti leisti sau žaisti su maistu. Žmonės labai dažnai mano, kad privalo gaminti taip, kaip girdėjo per televizorių ar sakė giminaitė, padiktavusi receptą. Tai netiesa. Maisto gaminimas turi teikti džiaugsmą, nereikėtų iš savęs reikalauti tobulumo. Perfekcionizmas kelia stresą ir neleidžia mėgautis gyvenimu – reikėtų pasistengti šią savo savybę sukontroliuoti.
 
  • Maisto gaminimas su partneriu skatina daugiau bendrauti ir moko bendradarbiauti. Ruošiant maistą reikia tapti komanda, pamiršti visus skirtumus ir nesklandumus ir susikoncentruoti tik į užduoties atlikimą (tai, kas bus padėta ant stalo). Jeigu jūsų skoniai skiriasi, maisto gaminimas kartu taip pat gali padėti rasti kompromisą. Pavyzdžiui, galima susitarti, kad vieną dieną kepsite bulves (kurias mėgsta vienas iš partnerių), o kitą – virsite bolivinių balandų kruopas (kurias labiau mėgsta kitas).