Sėdėjimas dažnai siejamas su atsipalaidavimu, tačiau tikrai ne tiems, kurie turi leisti ilgas valandas sėdėdami prie darbo stalo. Iš tikrųjų ilgai sėdint ilgainiui gali atsirasti raumenų ir kaulų sistemos pažeidimų, varginti raumenų, net įtampos tipo galvos skausmai, net riešo kanalo sindromas.

 

sedejimas

Mokslininkai nesutaria, ar žmogaus kūnas evoliucionavo sėdėti, bet faktas, kad dauguma iš mūsų praleidžia aštuonias valandas ir daugiau kiekvieną dieną, nepakeldami užpakalio nuo kėdės. Be to, žmonės sėdi dar ir vairuodami, žiūrėdami televizorių, užsiimdami kitomis sėsliomis veiklomis. Galiausiai tai reiškia, kad mes sėdime ilgiau negu būname kokioje nors kitoje padėtyje.

 

„Kai kurie žmonės sako, kad mes nesame sutverti sėdėti, bet tai nesąmonė, – sako JAV Kornelio universiteto žmogiškųjų faktorių ergonomikos laboratorijos vadovas Alanas Hedge’as, – tačiau daugėja įrodymų, kad sėdėjimas gali būti mirtinai pavojingas, nes didina nutukimo, diabeto ir suriebėjusių kepenų ligą.”

 

Vis dėlto, jeigu reikia sėdėti, labai svarbu tai daryti taip, kad nepakenktumėte sau, nes ilgai sėdint netinkamai kūnas gana nesveikas apkrovas. Kai kurios iš per ilgo netaisyklingų sėdėjimo traumų gali priversti net ilgainiui pakeisti gyvenimo būdą ir vėliau atsiliepti gyvenimo kokybei. Būtina žinoti, kad neigiamų padarinių sveikatai šiuo atžvilgiu galima kuo puikiausiai išvengti.

 

Kaip žinoti, ar sėdėti taisyklingai? Visų pirma rekomenduojama vadovautis keliais patarimais.

 

6 patarimai, kaip taisyklingiau sėdėti ir nepakenkti sau:

 

  • Įsigyti reguliuojamą kėdę. Kadangi visi mes esame skirtingų dydžių ir kūno formų, geriausia įsigyti tokią kėdę, kurią būtų galima pritaikyti prie savo kūno proporcijų ir išlinkimų. Kėdės aukštis turi būti toks, kad sėdint pėdomis liestumėte žemę, o šlaunys paraleliai grindims ir darbastaliui. Idealiu atveju kėdės atlošas turėtų atkartoti nugaros kontūrus. Geriausia, kai kėdės atlošas pilnai reguliuojamas nuo 90 iki 120°. Jeigu į ekraną reikia žiūrėti iš šiek tiek aukščiau, kėdė turėtų būti su galvos ir kaklo atrama.

 

  • Sėdėti lygiai.  Sveikiausia sėdėjimo pozicija yra panaši į sėdėjimą vairuojant automobilį. T. y. pėdos turi būti priešais kelius. Jokia kūno dalis negali būti persisukusi, susilenkusi ar kokioje kitoje nenatūralioje padėtyje. Be abejo, trumpai sėdint netaisyklingai nieko blogo nenutiks, bet jeigu taip sėdimas bus kasdien ir po daug valandų, ilgainiui tai atsilieps sveikatai.

 

  • Pasirinkti tinkamo aukščio rašomąjį stalą, o kompiuterį statyti taip, kad ekranas būtų akių lygyje. Nuo kompiuterio ekrano ir smakro turėtų būti maždaug 35 cm atstumas. Sėdint toliau, gali iškrypti stuburas, nes kaklą lenksite į priekį, kad geriau matytumėte, kas atvaizduota ekrane. Dėl nuolatinio lankstymosi ir persisukimo gresia stuburo disko problemos.

 

  • Kėdės porankiai taip turėtų būti reguliuojami. Idealiu atveju alkūnės turėtų su stalu sudaryti 90 –100° kampą. Nuolatinė apkrova riešų nervams gali sukelti riešo kanalo sindromą, kuris sukelia dilgčiojimą ir aštrų skausmą tiems, kurie dažnai naudojasi klaviatūra ir pele.

 

  • Nekryžiuoti kojų. Nenuostabu, kad žmonės mėgsta nesąmoningai sėdėti sukryžiavę kojas, nes taip atsipalaiduoja pilvo ir dubens raumenys. Tačiau taip sėdint gali sutrikti vienos kojos kraujotaka ir pamažu iškrypsta stuburas. Jeigu vis tiek norisi kryžiuoti kojas, geriau jas kryžiuoti per kulkšnis, o ne užsikelti vieną koją ant kitos.

 

  • Daryti trumpas petraukėles, per kurias atsistoti ir pajudėti. Rekomenduojama daryti trumpas pertraukėles ir pakilti nuo kėdės kas 20 – 30 min. Tada galima trumpai pasiviakščioti, kelis kartus susilenkti per liemenį, pasukti pečius ir kelis kartus giliai pakvėpuoti, kad sumažėtų raumenų įtampa.