Apie tai, kaip gyvena, kaip treniruojasi ir kokios dietos laikosi Olimpinių žaidynių, sklando daug mitų. Jeigu jie nori pasirodyti geriausiai, jie turi laikytis griežtos disciplinos: gerą fizinę formą padeda palaikyti reguliarios ir intensyvios treniruotės. Tačiau medalį pelnyti padeda ne tik ilgos valandos stadione, baseine ar ant kilimėlio, bet ir tai, kas yra lėkštėje. Tinkama mityba padeda siekti geriausių rezultatų, greičiau atgauti jėgas po sportinių traumų ar susirgus. Štai 6 pagrindinės mitybos taisyklės, kurių laikosi kiekvienas olimpietis. Kiekvienas iš mūsų galėtų rasti šį tą, ką galėtų pritaikyti sau, net jei nereikia stengtis nubėgti šimtą metrų greičiau už kitus ar išlaikyti pusiausvyrą ant lyno.

 

6 mitybos taisyklės, kurių laikosi olimpiečiai:

 

Olimpiečiai

  • Maistas – tai kuras, reikalingas kūnui normaliai funkcionuoti. Norint patekti į Olimpines žaidynes, visų pirma reikia susitvarkyti savo mitybą: tai reiškia žinoti, ką reikia valgyti ir gerti, kada ir kiek. Geriausi atletai maistą supranta kaip kurą. Mityba yra svarbi sportininkų gyvenimo dalis, ne mažiau svarbi kaip miegas ir treniruotės. Eiliniai žmonės neretai pila kokybiškesnius degalus į nuosavus automobilius negu maitinasi patys. Verta pasvarstyti: juk nepiltumėte žemesnio oktano benzino į prabangų automobilį, tad kodėl renkatės maistą, kuris yra menkavertis? Prieš pradėdami valgyti kiekvieną kartą paklauskite savęs: „Kaip aš po to jausiuosi ir kiek energijos bei jėgų turėsiu?“. Mitybos specialistai rekomenduoja bent tris dienas vesti mitybos dienoraštį ir stebėti, ką jūs valgote ir geriate ir kaip po to jaučiatės. Tai padės labiau suprasti, ko iš tikrųjų reikia jūsų organizmui, ko būtų galima atsisakyti ir pradėti gyventi sveikiau.
 
  • Pritrūkę energijos, nenorėdami prarasti budrumo, olimpiečiai išgeria puodelį kavos. Kofeinas garsėja tuo, kad didina našumą, suteikia energijos, todėl kavą, natūralaus kofeino šaltinį, sportininkai tiesiog dievina. 90 minučių prieš svarbų pasirodymą atletai išgeria apie 2 – 3 puodelius kavos (tokiame kiekyje yra apie 200 – 300 mg kofeino). Tačiau 7 dienas prieš pasirodymą sportininkams rekomenduojama griežtai riboti arba iš viso vengti kofeino, kad prieš svarbias varžybas, kad gautų maksimalią naudą iš kofeino. Išgerti 3 – 5 puodelius kavos daugeliui žmonių yra saugu ir naudinga sveikatai. Kavoje gausu antioksidantų, kurie gali sumažinti kai kurių ligų riziką, pavyzdžiui, II tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat ji padeda pagerinti nuotaiką. Tačiau reikia nepamiršti, kad vartojant kavos padidėja dehidracijos rizika, todėl kartu rekomenduojama gerti daug vandens.
 
  • Gerti daug vandens nuo pat ryto ir per visą dieną. Sportininkai pradeda gerti vandenį nuo tada, kai atsikelia rytą ir gurkšnoja vandenį visą dieną. Dehidratacija gali sumažinti sportininkų ištvermę ir pajėgumą, o skysčių vartojimas – lengviausias būdas pagerinti jų pasirodymą. Daugelis geriausių sportininkų išgeria 15 – 30 g skysčių kiekvienam 0,5 kg kūno svorio. Didžioji dalis tų skysčių – grynas vanduo. Dauguma žmonių net nenujaučia, kad jiems nuolatos šiek tiek trūksta vandens ir tai neigiamai veikia jų produktyvumą. Per dieną rekomenduojama išgerti 8 – 10 stiklinių skysčių.
 
  • Tinkamai atgauti jėgas. Sportininkų mitybos specialistai teigia, kad skirtumas tarp elitinių ir vidutinių sportininkų pasireiškia jų požiūriu į jėgų atgavimą po sporto. Tai labai svarbu ir net padeda tapti stipresniems, greitesniems ir geresnės fizinės būklės. Olimpiniai sportininkai laikosi trijų taisyklės: vartoti pakankamai skysčių, sveikai maitintis ir atstatyti jėgas. Skysčiai reikalingi, kad atstatytų prarastų kūno skysčių pusiausvyrą, angliavandeniai, kad suteiktų raumenims glikogeną, baltymai padeda atstatyti pažeistus raumenis. Po sporto praėjus 2 valandoms dietologai rekomenduoja suvalgyti maisto, turinčio baltymų ir angliavandenių. Galima gerti baltyminius kokteilius, suvalgyti sumuštinį su kalakutiena, šiek tiek vaisių, vištienos su rudaisiais ryžiais, visadalių grūdų bandelę su riešutų sviestu.
 
  • Skanauti jūros gėrybių. Olimpiečiai mielai renkasi jūrų gėrybių patiekalus, nes juose gausu baltymų ir aminorūgščių, kurie reikalingi raumenims. Nenuostabu, kad atletų dietoje vienas iš pagrindinių produktų yra tunas. 2016 metų vasaros Olimpinėse žaidynėse tikėtasi, kad sportininkai suvalgys apie 82 tonas jūrų gėrybių. Žuvys naudingos tuo, kad jose yra liesų baltymų, uždegimą mažinančių omega 3 riebalų rūgščių. Per savaitę rekomenduojama suvalgyti bent dvi porcijas jūrų gėrybių, kurios gali sumažinti II tipo diabeto riziką ir padėti išlaikyti normalų svorį. Yra duomenų, kad jūrų gėrybės net gali padidinti vaikų intelekto koeficientą.
 
  • Valgyti didelę maistinę vertę turinčių angliavandenių. Angliavandeniai sportininkams yra pagrindinis kuro šaltinis raumenims. Daugiau nei pusė kasdien gaunamų olimpiečių kalorijų sudaro didelę maistinę vertę turintys angliavandeniai iš visadalių grūdų, vaisių, bulvių, pupų ir ankštinių daržovių. Sportiniai gėrimai ir kiti gėrimai, turintys paprasto cukraus, vartojami prieš, per ir po sporto, o ne sėdint ant sofos prieš televizorių. Nėra jokio reikalo bijoti angliavandenių, svarbu tik pasirinkti tinkamus ir stebėti, kiek ir kada jų suvartojama. Angliavandenių rekomenduojama vartoti pirmoje dienos pusėje, kai esate aktyviausi, taip pat prieš treniruotes.