Gyvenimas kupinas didesnių ir menkesnių iššūkių. Visgi net pastarieji gali nemenkai sugadinti nuotaiką, jeigu nė nenumanoma, kaip su jais susidoroti. Todėl dalijamės keletu naudingų patarimų. Jie padės išvengti nemalonių situacijų, o susidūrus su jomis – sėkmingai įveikti.

 

geri patarimai

  • Kaip valyti zomšą?

Zomšos gaminiai stilingi ir jaukūs, tačiau gana lepūs, linkę teptis. Norint jais džiaugtis kuo ilgiau, labai svarbu tinkamai prižiūrėti. Tam būtina įsigyti specialų zomšos šepetėlį, kurio viena pusė turėtų guminius, o kita – įprastus šerelius. Tokių galima įsigyti daugelyje avalynės parduotuvių. Prieš valant zomšos gaminį tokiu šepetėliu būtina leisti jam išdžiūti. Visų pirma purvą nubraukti švelnesne šepetėlio puse, vėliau pašiaušti paviršių kietesne. Svarbu nepersistengti, pernelyg stipriai nespausti šepetėlio. Neišsiversite ir be impregnanto. Jis saugos avalynę ar kitą gaminį ne tik nuo drėgmės, bet ir purvo. Impregnavimo priemonę naudoti 1–2 kartus per metus. Ja gaminį išpurkšti ne prieš einant į lauką, o gerokai anksčiau, kad spėtų visiškai išdžiūti. Jeigu ant zomšos gaminio vis dėlto atsirado dėmė, kai ji sausa, galima mėginti nuvalyti paprasčiausiu nespalvotu trintuku. Jei zomšą sutepėte kuo nors drėgnu, pirmiausia drėgmę reikia nusausinti servetėle arba rankšluosčiu, tik pernelyg nespaudžiant, kad purvas neįsigertų dar giliau. Tada suteptą vietą švelniai pavalyti acte suvilgyta servetėle, nusausinti ir palikti išdžiūti. Jeigu ant zomšos gaminio pateko riebalų, juos pirmiausia sugerti popierine servetėle, tada suteptą vietą apiberti soda, palaikyti keliolika minučių ir nupurtyti. Jeigu reikia, pakartoti. Jeigu zomšos gaminys netolygiai sušlapo ir ant jo liko buvusių drėgmės pėdsakų, jį visą tolygiai išpurkšti vandeniu ir palikti natūraliai džiūti padėjus taip, kad pro visas puses galėtų cirkuliuoti oras. Išdžiūvus spalva suvienodės.

 

  • Renkantis kvepalus

Kvepalų pasirinkimas – individualus dalykas, mat kas tinka vienam, nebūtinai patiks kitam. Visgi, kad ir kokiais aromatais žavėtumėtės, greičiausiai trokštate įsigyti kokybišką ir originalų gaminį, o ne jo klastotę. Kaip atskirti? Visų pirma reikėtų atidžiai apžiūrėti pakuotę. Dažnai ant klastočių pakuočių užrašai būna blankesni, smulkesni, susilieję. Jaučiasi, kad kartonas minkštesnis, prastesnės kokybės. Visada pravartu atidžiai paskaityti pavadinimą, mat klastočių gamintojai dažnai iškraipo originalų pavadinimą, apkeičia arba prideda vieną raidę. Ant originalių kvepalų pakuotės visada nurodomas jų pavadinimas, šalis, kurioje pagaminti, pagaminimo ir galiojimo datos, produkto sudėtis bei kam jis skirtas – pour femme (moterims) arba pour homme (vyrams). Įprastai ant originalios pakuotės yra brūkšninis kodas. Jis privalo sutapti su kodu ant kvepalų flakono. Klastotę išduoda ir kvepalų buteliukas, mat jo stiklas būna prastesnės kokybės, mažiau skaidrus, susidrumstęs. Kamštelis dažnai būna nesandarus. Patys kvepalai privalo būti skaidrūs, dažniausiai būna šviesios spalvos. Galiausiai reikia patikrinti aromatą. Originalūs kvepalai vos papurkšti skleidžia malonų, sodrų kvapą, atsiskleidžia būdingos natos. Klastotė dažniausiai skleidžia pigų vienalytį aromatą, dvelkia spiritu.

 

  • Elektrinio šildytuvo paieškos

Už lango pučiant žvarbiam vėjui dažnas trokšta įsigyti šildytuvą. Kaip išsirinkti tinkamą? Dažniausiai keblumų kelia klausimas, kokio galingumo prietaisą rinktis. Specialistai rekomenduoja vadovautis tokia formule – vienam kvadratiniam patalpos metrui turėtų tekti 70–100 vatų. Svarbu atsižvelgti ir į lubų aukštį, langų, durų, sienų sandarumą, šilumos poreikį. Neretai nusprendžiama pataupyti ir pirkti mažesnio galingumo šildytuvą. Mat jis gali atsieiti net iki kelių kartų pigiau negu galingas. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad didžiausią skirtumą ir sudaro pradinė kaina, mat mažesnio galingumo šildytuvai išeikvoja labai panašų kiekį elektros energijos kaip ir galingesni, o poveikį duoda kur kas menkesnį. Renkantis šildytuvą reikėtų kreipti dėmesį ne tik į jo galingumą, bet ir į tai, ar jame yra termostatas. Jis leidžia palaikyti kambaryje nustatytą temperatūrą. Šildytuvas veikia tol, kol ją pasiekia, paskui automatiškai išsijungia arba veikia mažesniu galingumu, o prireikus poveikis vėl sustiprėja. Tiesa, reikia atsižvelgti ir į termostato tipą. Jeigu jis mechaninis, šildytuvas veiks garsiau, gali skleisti laikrodžio tiksėjimą primenantį garsą. Elektroniniai termostatai yra modernesni, veikia tyliai. Dar geriau, jeigu šildytuvas turi laikmatį. Jis leis neeikvoti elektros energijos, kol nesate namuose. Tuomet patalpos gali būti ir vėsesnės. Užteks nustatyti, kad šildytuvas pradėtų veikti likus kuriam laikui iki jūsų grįžimo namo. Tada įžengus jums pro duris jau bus šilta.

 

  • Kova su rasojančiais langais

Dažniausiai su langų rasojimo problema susiduria plastikinių langų savininkai. Tokie langai ypač sandarūs, todėl neleidžia iš namų pasišalinti drėgmės pertekliui, ir vandens lašeliai nusėda ant langų stiklų. Geriausiai spręsti šią problemą padeda reguliarus namų vėdinimas. Specialistai pataria gyvenamąsias patalpas vėdinti 3–4 kartus per dieną bent po 10–15 minučių. Jeigu langai ypač linkę rasoti, geriausia namuose, ypač patalpoje, kur leidžiama daugiausia laiko, nuolat palikti mikroventiliaciją, kad oras neužsistovėtų. Taip pat tokiu atveju namuose nepatariama auginti ypač daug augalų. Gaminant maistą ar maudantis duše būtina naudoti garų rinkiklį ir jo neišjungti iš karto vos baigus ruošti maistą ar praustis. Tiesiog palikti veikti dar bent 10 min., kad ištrauktų susikaupusią drėgmę. Labai daug jos kaupiasi nuo džiūstančių skalbinių. Todėl toje patalpoje būtina palikti pravertą langą, o šaltymečiu – bent mikroventiliaciją ir reguliariai vėdinti kambarį. Prasidėjus šildymo sezonui ypač svarbu, kad nuo radiatoriaus kylanti šiluma lengvai pasiektų langus. Tam dažnai trukdo pernelyg plačios palangės arba netinkamai parinktos / pakabintos užuolaidos. Įtakos turi ir patys langai. Mažiausiai rasoja langai iš trijų stiklų paketo, nes geriau izoliuoja šilumą. Langų pakraščiai labiau rasoja, jeigu stiklo pakete naudojami ne plastikiniai, o aliumininiai rėmeliai.

 

  • Svogūnų pjaustymas be ašarų

Svogūnus valgyti sveika ir skanu. Jie ypač naudingi šaltymečiu, nes stiprina imunitetą ir saugo nuo peršalimo ligų. Deja, ruošti patiekalus su šia daržove – tikra kančia. Ką daryti, kad svogūnų pjaustymas netaptų ašarų upeliu? Viena iš gudrybių – prieš pjaustant svogūnus juos 15 min. palaikyti šaldymo kameroje. Šaltis paveiks svogūnų ląsteles ir jos išskirs mažiau fermentų. Taip ne tik neašaros akys, bet ir nesijaus stipraus svogūnų kvapo. Panašiai veikia svogūno ir peilio nuplovimas po lediniu vandeniu. Taip pat prieš pjaustant svogūną pjaustymo lentelę naudinga apšlakstyti šviežiai spaustomis citrinos sultimis. Jose esanti rūgštis neutralizuoja svogūno fermentus. Tiesa, didelė tikimybė, kad tuomet ruošiamame patiekale bus jaučiamas menkas citrinos poskonis.

 

  • Kaip nuvalyti lygintuvo padą?

Net geriausiai šeimininkei teko susidurti su situacija, kai lyginant sintetinius drabužius ant lygintuvo pado liko pridegusių nešvarumų. Jeigu jie neįsisenėję, nesunkiai nuvalysite šiurkštesne šluoste, suvilgyta acte. Labiau pridegusius likučius pašalins iš sodos ir vandens pagaminta pasta. Šiuos ingredientus maišyti tokiomis dalimis, kad gautą mišinį būtų patogu tepti. Juo sukamaisiais judesiais padengti lygintuvo padą. Tuomet lygintuvą stipriai įkaitinti ir palikti atvėsti. Atvėsus pastą nuplauti. Jeigu reikia, pakartoti dar kartą. Jei ant lygintuvo pado yra sintetinių audinių likučių, tuomet lygintuvą užteks labai smarkiai įkaitinti. Sintetika ypač neatspari karščiui, todėl greitai sudega. Išjungus lygintuvą likučius nesunkiai pavyks pašalinti medine mentele.