Į pirkinių krepšelį patenkantys daiktai ne visada būna sveiki ir naudingi. Prekybos centrų lentynos lūžta nuo maisto prekių gausos. Kai kurios iš jų naudingos mūsų organizmui, kai kurios – nelabai. Tikriausiai daugeliui kyla klausimas, kaip pasirinkti geriausius produktus ir kaip žinoti, kurie iš jų gali ateityje pakenkti sveikatai.

 

"pirkinių krepšelis"

5 prekės, kurios neturėtų patekti į jūsų pirkinių krepšelį:

 

  • Paprastieji angliavandeniai, cukrus ir nesveiki riebalai. Pasistenkite ramiai praeiti pro parduotuvių lentynas, kurioje sukrauti maisto produktai, kuriuos itin gausu cukraus arba paprastųjų angliavandenių. Tai saldūs pusryčių dribsniai, spurgos, pyragaičiai, sausainiai, ledai, tortai, vaisvandeniai ir pan. Paprastieji  angliavandeniai dažnai vadinami „tuščiomis kalorijomis“, kurias organizmas greitai įsisavina ir sukelia staigų cukraus kiekio šuolį bei momentinės energijos pliūpsnį. Tai sukelia insulino reakciją, dėl kurios labai greitai išeikvojama energija ir atsiranda nuovargio jausmas. Netrukus vėl atsiranda alkio jausmas, kuris vėl slopinamas saldumynais ir taip patenkama į užburtą ratą. Be to, greitai įsisavinamos kalorijos yra kaupiamos kaip riebalai, todėl, nekeičiant mitybos įpročių, gresia nutukimas. Į pirkinių krepšelį turėtų patekti daugiau skaidulų ir sudėtinių angliavandenių turtingi maisto produktai: pilno grūdo duonos gaminiai, rudieji ryžiai, nešlifuotos avižos. Rinktis kuo mažiau perdirbtus maisto produktus: šviežias daržoves ir liesą mėsą. Toks maistas lėtai išskiria energiją, todėl padeda išvengti alkio ir staigaus cukraus kiekio padidėjimo kraujyje. Jei norisi ko nors saldaus, rekomenduojama rinktis sezoninius vaisius ir uogas, pavyzdžiui, obuolius, kriaušes, šilauoges. Saldumynuose paprastai yra transriebalų rūgščių, kurios kemša arterijas ir skatina svorio augimą. Juos keisti sveikais, mononesočiaisiais riebalais – avokadais, riešutais.

 

  • Mėsos gaminiai, kuriuose gausu nitratų ir sočiųjų riebalų. Perdirbtos mėsos gaminiuose, kumpiuose, dešrose ir dešrelėse yra nitratų, kurie dedami, kad mėsa ilgiau išliktų šviežia. Nitratai siejami su skrandžio vėžiu ir kitomis degeneracinėmis ligomis. Riebiuose mėsos gaminiuose yra daug nesveikų, sočiųjų riebalų, kurie gali didinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. O cholesterolis, kaip visi tikriausiai jau žino, sukelia širdies ligas ir insultą. Taigi, reikėtų arba atsisakyti mėsos gaminių iš viso, arba vartoti tik tokius, kuriuos gaminant nėra naudojami nitratai. Pirkti mėsą, kurioje mažiau sočiųjų riebalų (vištieną, kalakutieną), valgyti daugiau žuvų (lašišų, tilapijų), kuriose apstu omega 3 riebalų rūgščių. Raudoną mėsą rinktis liesą (filė arba nugarinę).

 

  • Maisto produktai, kuriuose yra sudedamųjų dalių, kurių neišeina ištarti. Ar tokie pavadinimai, kaip geležies sulfatas, tiamino mononitratas, hidrintas sojų aliejus, jums kelia apetitą? Tikriausiai ne. Todėl rinkdamiesi prekes reikėtų vadovautis taisykle: jeigu negalite ištarti ir nesuprantate bent 5 sudedamųjų dalių etiketėje, tų produktų nepirkite. Rekomenduojama pirkti maisto produktus, kurie sudaryti iš kuo mažiau ingredientų. Užkandžiams rinktis ne sūrio skonio traškučius, o morkas arba salierų stiebus. Namuose pasigaminkite kukurūzų spragėsių arba daržovių (burokėlių, saldžiųjų bulvių, lapinių kopūstų) traškučių. Daržoves supjaustyti plonais griežinėliais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, paskaninti prieskoniais ir kepti orkaitėje, kol gražiai apskrus.

 

  • Apgaulingas sveikas maistas. Tai toks maistas, kuris reklamuojamas kaip sveikas, nors iš tikrųjų toks nėra. Tai gali būti sausainiai, salotų užpilai, jogurtai, kurių etiketės skelbia, kad juose mažai riebalų. Atidžiai skaitykite etiketes. Dažniausiai į tokius maisto produktus dedama daug cukraus arba druskos. Rekomenduojama vengti duonos gaminių ir sausainių, kurių sudėtyje yra neskaldytų grūdų. Geriausiai rinktis tokius, kurie pagaminti vien tik iš neskaldytų grūdų. Reikėtų rinktis kuo natūralesnius maisto produktus. Mėgstantys saldumynus gali rinktis džiovintus vaisius, pavyzdžiui, abrikosus arba razinas.

 

  • Konservuoti maisto produktai, kuriuose apstu natrio. 80 % natrio gaunama iš konservuotų maisto produktų. Konservuose tiek daug druskos, kad juos vartojant labai nesunku viršyti rekomenduojamą dienos druskos normą. Maistas, kuriame daug druskos, pavojingas tuo, kad kelia kraujo spaudimą. Jei įmanoma, konservų reikėtų atsisakyti ir ruošti maistą namuose. Nėra taip sudėtinga namuose pasigaminti sveikų sriubų, mėsos ar žuvies troškinių, salotų. Ruošiant maistą jį gardinti kuo natūralesniais prieskoniais, šviežiomis arba džiovintomis žolelėmis. Įvairūs prieskoniai suteiks maistui unikalų skonį, todėl reikės naudoti mažiau druskos. Druska nėra tokia būtina, kaip atrodo.