30 gyvenimo pamokų, kurias išmokstame iki 30 metų

Metai bėga greitai. Atrodo dar visai neseniai reikėjo eiti į mokyklą, po to į universitetą, pirmąjį pokalbį dėl darbo. Regis, dar vakar galvojote, ką apsirengsite, eidami į pirmąjį pasimatymą su savo išrinktuoju(-a). Taip visai nepastebimai sukanka 30 metų. Daugelis šį amžiaus tarpsnį laiko tam tikra riba, kai būtina, ką nors keisti. Tikima, kad to nepadarius dabar, po to gali būti ir per vėlu. Tačiau ar ne per anksti save nurašome? Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, supranta, kad nuo 30 metų gyvenimas tik prasideda. Šiuolaikiniai trisdešimtmečiai yra jaunatviški, veržlūs ir kupini daugybės svajonių. Ir nesvarbu, kada jie tas svajones pasieks: iki 30-ojo gimtadienio, po poros mėnesių, 5, 15 ar 20 metų. O gal nugyvens visą gyvenimą, vaikydamiesi įnoringą laimės paukštę? Gyvenimas toks įvairus ir nepaprastas, todėl bandyti jį įsprausti į kokius nors rėmus yra šiek tiek absurdiška.

30 gyvenimo pamokų iš trisdešimtmečių lūpų:

• Mums reikia mylėti. Geriau mylėti ir prarasti negu nemylėti iš viso.

• Vien meilės nepakanka. Meilės mums reikia, bet vien jos nepakanka, norint išgyventi. Mes privalome imtis veiksmų, kad parodytume, kad mums rūpi, kad išreikštume savo meilę.

• Laimės negalima nusipirkti. Daiktai suteikia trumpalaikį džiaugsmą, bet ne laimę. O kartais gali priversti pasijausti dar vienišesniais negu esame, sukelti depresiją.

• Sėkmė yra sąlyginis dalykas. Daugelis žmonių didžiuojasi karjera, draugais ir šeima. Mano, kad nuosavas namas, prabangus automobilis, nepriekaištingai pasiūtas kostiumas ir naujausio modelio laikrodis, padės atrodyti sėkmingesniu. Materiali sėkmė su tikrąja neretai neturi nieko bendro.

• Pokyčiai yra būtinybė. Kai nustojama galvoti, kad reikėtų kažką keisti ir pradedama galvoti, kad privalote kažką keisti, prasideda didieji pokyčiai.

• Gyvenimo prasmė. Tai augti patiems kaip individui ir padėti kitiems tapti nors truputėlį laimingesniems.

• Sveikata – brangiausias turtas. Kai užklumpa ligos, daugiau niekas netampa svarbu, kaip tik kuo greičiau pasveikti.

• Sentimentalią prasmę turintys daiktai nėra tokie vertingi kaip prisiminimai. Neverta kaupti namuose senų daiktų.

• Jūsų darbas nėra jūsų misija. Neretai žmonės dirba tiek daug, kad nukenčia jų asmeninis gyvenimas. Nieko blogo yra sunkiai dirbti, tačiau darbas neturėtų kenkti svarbiausioms gyvenimo sritims: sveikatai, santykiams, pomėgiams.

• Labai svarbu gyvenime atrasti savo aistrą. Ji nėra savaime esantis dalykas. Aistrą reikia atrasti savyje ir išsiugdyti.

• Santykiai su kitais žmonėmis. Visi santykiai (draugiški, romantiški ir kiti) yra pagrįsti „duoti ir imti“ principu. Jeigu žmogus jaučia, kad daugiau atiduoda negu gauna, jis pradeda jaustis išnaudojamu. Ilgainiui atsirenkama tai, kas yra tikra, o kas ne.

• Ne visiems jūs privalote patikti. Kai žmonės jūsų nemėgsta, iš tikrųjų nenutinka nieko baisaus. Pasaulis nesugriūva. Jūs nejaučiate jų alsavimo į kaklą. Kuo labiau pavyks ignoruoti tokius žmones, tuo laimingesni jausitės.

• Statusas yra nesvarbus. Statusas žymi jūsų materialinę padėtį, tačiau neturi nieko bendro su tikrąja jūsų verte.

• Pavydas – tai tuščios emocijos. Pavydas maskuojasi už tokių frazių kaip „konkurencija“, „ambicijos“. Pavydas visų pirma kenkia mums patiems ir demonstruoja mūsų nesaugumo jausmą.

• Visi kažką garbina. Tačiau kiekvieno pasirinkimas, ką garbinti, yra skirtingas.

• „Aš nesu visatos centras“. Labai sunku pasaulį matyti iš kitos, o ne savo, perspektyvos. Tačiau mes su savo problemomis pasaulio mastu – tai tik lašas jūroje.

• Sąmoningumas yra pati brangiausia laisvės forma. Gyvenimą paprastesnį, realesnį ir tikresnį daro minimalizmas. Reikėtų atsikratyti visko, kas trukdo iš tikrųjų pasijusti laisvais.

• Gyventi šia akimirka. Mėgaukitės ja. Tiesiog būkite.

• Kartais mes visi bijome be priežasties. Tiesiog paklauskite savęs, ko jūs bijote. Mes dažnai bijome to, kas iš tikrųjų neturi jokio poveikio mūsų gyvenimui arba ko negalima sukontroliuoti. Abiem atvejais baimė yra beprasmiška.

• Pokyčiai yra augimas. Mes visi norime kitokio gyvenimo, bet nenorime imtis jokių pokyčių. Pokyčiai niekada nebūna lengvi. Jie sukelia netikrumo jausmą, diskomfortą. Tačiau jie būtini asmeniniam tobulėjimui.

• Apsimetę tobulais mes tokiais netampame. Mes nesame tobuli ir niekada nebūsime. Mes darome klaidų ir blogų sprendimų. Mes esame žmonės – mumyse yra gero ir blogo, tamsaus ir šviesaus. Ir tai mus daro nuostabiais.

• Praeitis nelygu ateičiai. Neverta gailėtis dėlto, kas jau padaryta, nes praeities pakeisti neįmanoma. Tačiau mes galime stengtis gyventi taip, kad ateityje tokių klaidų būtų mažiau.

• Skausmas gali būti naudingas, bet kančia – ne. Skausmas – tai ženklas, kad reikia pokyčių. Kančia susargdina kūną ir sielą, todėl reikėtų stengtis jos atsikratyti.

• Abejonės žudo. Pats žmogus neretai sau trukdo būti laimingu, nes abejonės neleidžia imtis veiksmų.

• Laukti yra normalu. Kartais kažko reikia laukti šiek tiek ilgiau. Kam skubėti, jei tai nėra būtina? Kodėl nepasimėgavus gyvenimo kelione?

• Būti sąžiningu yra labai svarbu. Kitaip tariant, nemeluoti.

• Atvirumas yra taip pat svarbu kaip ir sąžiningumas. Svarbiausia būti sąžiningam ir atviram su savimi. Kai kuriuos dalykus galima pasilaikyti tik sau, bet stengtis išlikti atviriems ir sąžiningiems.

• Užsitarnauti gerą vardą. Paklauskite savęs, ką jūs vertingo padarėte šią savaitę, ką padarėte, kad pasaulis taptų šiek tiek gražesnis ir geresnis.

• Vengti visko, kas yra hiperbolizuota. Nepasiduokite reklamoms. Neverskite savęs daryti to, ko iš tikrųjų nenorite, bet ką daryti skatina aplinka.

• Nesustoti svajoti. Tai kas tinka vienam, gali netikti kitam. Tad ieškokite savo gyvenimo prasmės ir svajokite tiek, kiek reikės!