Seime patvirtintas Finansų ministerijos parengtas 2024 m. valstybės biudžeto projektas. Jame didžiausias dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui ir trims iki šiol nuosekliai išskirtoms prioritetinėms kryptims: gyventojų pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.

 

Švietimo susitarimo įgyvendinimasMoney,Bag,And,Government,Building.,Business,And,Finance,Concept.,Deposit,

 

Finansų ministerijos paruoštame ateinančių metų valstybės biudžete aktualiu prioritetu išskiriamas politinių partijų bendrai pasirašytas susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas. Vyriausybė išlaiko savo įsipareigojimus švietimo bendruomenei, todėl 2024 m. valstybės biudžete švietimo susitarimui įgyvendinti papildomai skiriama 390,7 mln. Eur. Liūto dalis šios sumos – per 219 mln. Eur – bus skiriama mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. Eur – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. Dar per 25 mln. Eur bus skiriama pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams, beveik 14 mln. Eur – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičiui didinti etate, beveik 8 mln. Eur – įtraukiajam ugdymui – švietimo pagalbos specialistų pareigybėms ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integravimui, taip pat beveik 8 mln. Eur – profesiniam informavimui ir konsultavimui bei papildomai per 7 mln. Eur – papildomoms pamokoms. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) papildomai skiriama per 48 mln. Eur, iš kurių atlyginimams didinti numatyta beveik 27 mln. Eur, o likusieji 21,5 – tyrimams. Bendra MTEP skiriama suma viršys 345 mln. Eur. Tiesiogiai dėl šios Vyriausybės priimtų sprendimų mokytojams, pagal VDA skelbiamus duomenis, atlyginimas „į rankas“ kitais metais vidutiniškai augs 276 Eur, iš jų 130 Eur – nuo sausio 1 d., dėstytojams ir mokslininkams atitinkamai atlyginimas kitais metais augs 440 Eur, iš kurių 140 Eur – nuo sausio 1 d. Šioje kadencijoje sistemingai didinant atlyginimus švietimo sektoriuje, matomas ženklus rezultatas: mokytojų atlyginimai, lyginant su nuo 2020 m., kitąmet augs 676 Eur, dėstytojų ir mokslininkų – 804 Eur. Skaičiuojant procentinį augimą: mokytojų atlyginimai nuo 2020 m. augs 66 %, dėstytojų – 70 %. Papildomi 3 mln. Eur skirti neformaliajam vaikų švietimui, 0,5 mln. Eur – Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti.

 

Žmonių pajamų didinimas

 

Priimtame valstybės biudžeto projekte ir toliau nuosekliai laikomasi Vyriausybės krypties – žmonių pajamų didinimo, jai numatant daugiau nei 1,7 mlrd. Eur. Iš šios sumos per 1 mlrd. Eur bus skirta dirbančiųjų pajamoms didinti. Didinant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 10 %, nuo 840 iki 924 Eur, bei 20 % keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), nuo 625 iki 747 Eur, šie sprendimai reikš papildomą 75,22 Eur pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems ir palies iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbančius. Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Lyginant MMA ir NPD augimą nuo 2020 m. ir jų įtaką žmonių pajamoms „į rankas“, mažiausias pajamas uždirbantiems jos didės per 261 Eur. Sykiu beveik 697 mln. Eur numatyti mokytojų, dėstytojų, kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinių darbuotojų, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti. Priimtame valstybės biudžete socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti per 211 mln. Eur. Šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, paramai neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, šalpos pensijoms, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinėms kompensacijoms padidinti. Vien sprendimai didinti išmokas vaikams (vaiko pinigai) palies 517 tūkst. vaikų. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. Eur socialinėms paslaugoms. Senatvės pensijoms didinti daugiau nei 12 % numatoma 519 mln. Eur, kurie vidutiniškai reikš 70 Eur didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 575 Eur iki 644 Eur), o lyginant su 2020 m. – didėja 61 %, arba 244 Eur „į rankas“. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.

 

Saugumo stiprinimas

 

Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, Finansų ministerijos parengtame 2024 m. valstybės biudžete įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Tikslingai nuo pat kadencijos pradžios didinant finansavimą krašto apsaugai – jis ateinančiais metais bus du kartus didesnis, viršys 2 mlrd. Eur ir sudarys 2,75 % nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Ateinančių metų biudžete kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai skirta 280 mln. Eur iš Laikinojo solidarumo įnašo, Viešojo saugumo tarnybai (VST) apginkluoti numatyta beveik 3 mln. Eur, dar per 19 mln. Eur – kibernetiniam saugumui ir per 30 mln. Eur – parengties dėl galimos avarijos Astravo AE stiprinti. Papildomi 43,1 mln. Eur skirti Krašto apsaugos ministerijai. Tai Europos taikos priemonės lėšos, kurias Europos Komisija skyrė Lietuvai kaip kompensaciją už aktyvią paramą Ukrainai. Kartu reaguojant į išliekantį geopolitinį neapibrėžtumą, siūlomas skolinimosi teisės keitimas. Vyriausybė pritaria siūlymui įtvirtinti nuostatą, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms bei dvigubos paskirties (karinės-civilinės) transporto ir kitos infrastruktūros, reikalingos užtikrinti priimančios šalies paramą, vystymuisi ar pritaikymui suteikiama teisė skolintis. Šį sprendimą galima įgyvendinti išlaikius bendrą valdžios sektoriaus balanso rodiklį ir Vyriausybės skolinimosi limitą, nurodytus Biudžeto įstatyme.

 

Investicijos Lietuvos ateičiai

 

2024 m. Lietuva planuoja investuoti 3,3 mlrd. Eur, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1 mlrd. Eur – bus skirta žaliajai transformacijai. Šioje srityje planuojama energetinėms bendrijoms, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus gyventojus, užtikrinti pigią ir netaršią energiją, paskolomis įmonėms skatinti aukštos pridėtinės vertės žaliųjų technologijų plėtrą, taip pat suteikti paskolas viešiems ir privatiems asmenims atsinaujinančiosios energijos išteklių (AEI) elektrinėms bei daugiabučių namų renovacijai. Žaliajai transformacijai numatyta 34 % lėšų. 178 mln. Eur investicijų sulauks sveikatos apsauga, akcentuojant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, 200 mln. Eur bus nukreipti priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybei gerinti ir prieinamumą didinti, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti. 695 mln. Eur numatyta transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimui geležinkelių ir kelių transportu gerinti. Be to, papildomai numatomas didesnis finansavimas Lietuvos keliams – per 872,6 mln. Eur.

 

Biudžeto balansas

 

2024 m. valstybės biudžeto projekte numatyta beveik 17 mlrd. Eur pajamų (lyginant su 2023 m. planu pajamos auga 9,2 %, arba 1,4 mlrd. Eur) bei 20,6 mlrd. Eur išlaidų (jos auga 10,6 %, lyginant su 2023 m., arba per 2 mlrd. Eur). Didžiausia dalis asignavimų 2024 m. skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 103 mln. Eur (papildomai 987 mln. Eur, lyginant su 2023 m.). Sveikatos apsaugai atiteks 3 836,2 mln. Eur (papildomai 456 mln. Eur), švietimui – 3 846,1 mln. Eur (papildomai 543 mln. Eur), gynybai – 2 134,8 mln. Eur (papildomai 48 mln. Eur), ekonomikos sričiai – 2 041,8 mln. Eur (papildomai 291 mln. Eur), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 938,2 mln. Eur (papildomai 82 mln. Eur daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 828,6 mln. Eur (papildomai 88,6 mln. Eur daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 577,0 mln. Eur (papildomai 147 mln. Eur), aplinkos apsaugai 403,1 mln. Eur (papildomai 16,6 mln. Eur), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2 340,8 mln. Eur. Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 5,8 mlrd. Eur (lyginant su 2023 m., auga 823 mln. Eur arba 16,4 %). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,7 mln. Eur. Finansų ministerijos parengtame 2024 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024 m. sieks –3 % bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių –2,5 % – atskaičius laikinąsias priemones (pagalbą Ukrainai), o valdžios sektoriaus skola sudarys 39,9 % BVP.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė