„Visi žmonės miršta, bet ne visi gyvena“, – teigė amerikiečių kompozitorius Williamas Rossas (g. 1948). „Tik tie bijo mirties, kurie turi apgailestavimų“, – sakė nežinomas autorius. Vieni žmonės nuolatos siekia tikslų, kuria didelius planus. Kiti gyvena režimu „darbas – namai“ ir yra paskendę kasdienybės rūpesčiuose. Anksčiau ar vėliau daugelis pajunta, kad gyvenime nebevyksta nieko įdomaus. Ką pavyko įdomaus nuveikti per 3 mėnesius? Bent retkarčiais reikėtų ramiai prisėsti ir pagalvoti apie gyvenimo planus. Kas būtų, jei paaiškėtų, kad gyvenimas baigiasi šiandien? Kiekvienas žmogus turėtų turėti sąrašą dalykų, kuriuos turėtų padaryti iki 90 metų arba iki tada, kol dar bus dvasinių ir fizinių jėgų.

 

"šuolis su parašiutu"

20 dalykų, kuriuos rekomenduojama atlikti iki 90 metų:

 

  • Siekti vadovo posto, kandidatuoti į miesto tarybą ar kitą organizaciją, kuri gali pakeisti kitų žmonių likimus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Juk nesinori, kad visą gyvenimą kažkas kitas spręstų, kas yra geriausia visiems žmonėms.

 

  • Praleisti savaitę laukinėje gamtoje. Gyvenimas gamtoje padeda iš naujo įvertinti vertybes. Čia žmogus gali nusimesti visas kaukes: jo užimamos pareigos, statusas, išvaizda ir pinigai nieko nebereiškia.

 

  • Turėti tvirtus įsitikinimus apie kažką ir niekada jų nesulaužyti. Užsispyrimas ir atkaklumas padėjo ne vienai iškiliai pasaulio asmenybei laimėti garbingus apdovanojimus, daug pasiekti meno, mokslo ir kitose srityse. Atkakliai ginti savo idealus ir moralines vertybes (nutraukti rasizmą, išgelbėti delfinus ar kovoti dėl teisės vaikams įgyti aukštąjį išsilavinimą), nesvarbu, ką šneka kiti.

 

  • Iššokti iš lėktuvo su parašiutu. Daugelis išbandžiusių šuolį su parašiutu teigia, kad tai patirtis, kurią būtina išbandyti nors vieną kartą gyvenime. Laisvo kritimo pojūtis su niekuo nepalyginamas.

 

  • Išsimaudyti nuogiems viename iš pasaulio vandenynų. Panirti į Atlanto, Ramiojo, Indijos, Arkties ar Pietų vandenyno bangas lyg undinė ar vandenų dievas. Arba išsimaudyti didingą žmonijos istorijos menančioje upėje, pavyzdžiui, Nile, Amazonėje, Dunojuje ar Misisipėje. Arba viešbučio baseine ant stogo, danguje šviečiant milijardams žvaigždžių.

 

  • Mokėti pamiršti savo ego. Kai ego tampa nepakeliamai didelis, kai kurie žmonės sėda į automobilį, išvyksta iš didmiesčio, pasitiesia pledą ant žemės ir stebi gamtos didybę. Jausmas, kuris ateina besėdint ant žemės, padeda suprasti, koks žmogus vis dėlto yra mažas šioje planetoje ir kas jis neturi jokios priežasties pūstis ir didžiuotis prieš kitus.

 

  • Gelbėti pasaulį. Tai nereiškia, kad reikia tapti tokiems kaip Jamesas Bondas ar kitas išgalvotas Holivudo didvyris. Gelbėti pasaulį galima ir darant gerus darbus. Pavyzdžiui, pakviesti du vienišus asmenis į aklą pasimatymą. Kas žino, gal jie įsimylės vienas kitą? Vėliau susituoks ir susilauks vaikų? Tai reikštų, kad tuos žmones suvedęs žmogus padarė daug, kad gimtų nauja karta ir gyvenimas tęstųsi toliau.

 

  • Suprasti, kad gyvenimas gali bet kuria akimirką pasikeisti. Sėkmė gali tapti nelaime. Nieko nėra pastovaus. Viskas vieną dieną pasikeičia. Reikia neprarasti drąsos eiti tolyn ir susidurti akis į akį su gyvenimo pokyčiais.

 

  • Išpildyti vaikystės norą. Nesvarbu, kiek žmogui metų, tačiau jame visada gyvena vaikas. Vaikas, kurio svajonės vaikystėje negalėjo išsipildyti. Galbūt jis norėjo turėti namelį medyje, bet tėvai nerasdavo laiko jam pastatyti. Galbūt jis norėjo auginti šunį, bet tėvai neleido. Galbūt jis norėjo išbandyti naują sporto šaką arba išmokti groti muzikos instrumentu, bet tėvai neturėjo pakankamai pinigų išleisti į būrelį ir nupirkti brangų instrumentą. Suaugę šias svajones nesunkiai įgyvendintų ir patirtų ne mažiau džiaugsmo tai darydami nei vaikystėje.

 

  • Užlipti į viršukalnę. Net jei tai bus ne Kilimandžaras ar Everestas, tačiau kalnuose apsilankyti verta nors kartą gyvenime. Galima sakyti, kad kartą apsilankęs kalnuose žmogus pasikeičia ir niekada nebebūna toks, koks buvo.

 

  • Nustoti gailėtis savęs. Visuomenė nuolatos kala į galvą, kokie turi būti žmonės. Jeigu gyvenimo būdas neatitinka standartų, tai toks žmogus kelia visuotinį gailestį. Galiausiai ir jis pats pradeda savęs gailėtis. Tačiau gyvenimas yra unikalus ir vienas. Žmogaus laimė neturėtų priklausyti nuo kitų žmonių nuomonės.

 

  • Tapti kieno nors mokytoju, gyvenimo vedliu, žmogumi, pas kurį ateina kiti, norėdami išgirsti patarimą. Ko gero, tuomet gyvenimo saulėlydyje nekils klausimų, ar buvo viskas padaryta ir ar gyvenimas žmonių planetoje turėjo prasmę.

 

  • Išgelbėti gyvūną.

 

  • Išmokti užsienio kalbą.

 

  • Pasiekti idealų svorį.

 

  • Išmokti strateginį žaidimą.

 

  • Panardyti.

 

  • Susisiekti su savo buvusiais mylimais mokytojais.

 

  • Prisipažinti meilę.

 

  • Suorganizuoti nuoširdžią staigmeną.