Ką valgysite pavasarį? Tą patį, ką ir visada? O gal bandysite prisijaukinti sveiką mitybą? Pradėti galima nuo mažų žingsnelių, pavyzdžiui, įtraukiant į dienos valgiaraštį mėgstamus maisto produktus!

 

dietos

12 produktų, kurie primins pavasarį:

 
  • Smidrai. Pavasarį prasideda smidrų, kuriuos lietuviai šnekamojoje kalboje dažnai vadina šparagais, sezonas. 100 g smidrų turi tik 20 kcal, beveik pusė rekomenduojamos folio rūgšties dienos normos ir beveik dvigubai daugiau negu rekomenduojama dienos norma vitamino K. Šis vitaminas reikalingas normaliam kraujo krešumui palaikyti, taip pat kaulams įsisavinti kalcį, kurio jiems reikia, kad išliktų stiprūs ir sveiki. Folio rūgštis palaiko normalią medžiagų apykaitą ir nervų sistemos vystymąsi, todėl labai svarbu jos gauti pakankamai nėščioms moterims, kad normaliai vystytųsi vaisiaus smegenys. Smidruose taip pat yra stipraus antioksidanto, glutationo, kuris padeda apsisaugoti nuo daugelio vėžio tipų. Smidrus rekomenduojama kepti orkaitėje su prieskoniais ir citrinų sultimis.
 
  • Laiškiniai svogūnai. Neveltui daugelis pavasarį ant palangės virtuvėje pradeda daiginti svogūnus. Svogūnų laiškai – tikri pavasario pranašai! Juose yra vertingų fitocheminių medžiagų, antioksidanto, kvercetino, kuris padeda sumažinti širdies ligų ir vėžio riziką. Svogūnų laiškuose esantys sieros junginiai gali taip pat sumažinti lėtinių ligų atsiradimo riziką. Šie sieros junginiai ypač veiksmingi, kai svogūnų laiškai valgomi žali. Tai neturėtų būti problema, nes jų skonis švelnesnis negu šakninės svogūnų dalies. Pavasarį pagardinkite salotas ir sumuštinius smulkintais svogūnų laiškais!
 
  • Žalieji žirneliai. Pavasarį žirneliai turėtų atsidurti pirkinių sąrašo pradžioje. 150 g žirnelių yra 7 g skaidulų, 8 g sotumo jausmą suteikiančių baltymų, 100 % rekomenduojamos vitamino C dienos normos, 25 % rekomenduojamos vitamino A dienos normos. Žaliųjų žirnelių salotos su morkomis, kuriose yra karoteno (liuteino ir zeaksantino), gali net pagerinti regėjimą!
 
  • Pankoliai. Gaivus, anyžinis pankolių skonis puikiai tinka, kai orai tampa vis šiltesni. Ilgus šimtmečius pankoliai buvo naudoti natūraliojoje medicinoje, kaip priemonė nuo virškinimo sutrikimų (spazmų, dujų kaupimosi žarnyne, pilvo pūtimo). Pankoliuose yra anetolio – eterinio aliejaus, kuris yra antioksidantas ir naikina bakterijas. Pankolius galima kepti, dėti jų į salotas, sriubas.
 
  • Didžiosios pupos. Didžiosios pupos kažkada Lietuvoje buvo labai populiarios, bet pastaruoju metu nepelnytai pamirštamos. Tai puikus baltymų ir skaidulų šaltinis. 170 g didžiųjų pupų (fava) yra 9 g skaidulų ir 10 g baltymų, todėl tai puikus maistas, skatinantis raumenų augimą ir padedantis atgauti jėgas po sporto bei sumažinti „blogojo“ cholesterolio lygį.
 
  • Rėžiukai. Priklauso kryžmažiedžių šeimai kaip ir lapiniai kopūstai bei brokoliai. Rėžiukams augti tinka vėsesnis klimatas, karšta vasaros saulė juos alina. Tyrimai rodo, kad kryžmažiedžių daržovių vartojimas mažina lėtinių ligų riziką. 34 g rėžiukų tėra 4 kalorijos, beveik ketvirtadalis rekomenduojamos vitaminų A ir C dienos normos, 100 %rekomenduojamos vitamino K dienos normos.
 
  • Ridikėliai ir ridikėlių lapai. Vos prasideda kovas, prekybos vietose padaugėja ridikėlių. Įdomu tai, kad vertingos ne tik ridikėlių šaknys, bet ir lapai, kuriuos galima dėti į sriubas, salotas. Traškiems, pikantiško skonio ridikėliams raudoną atspalvį pigmentai antocianai. Svogūnėliuose yra daug vitamino C, o lapuose – kalcio, vitamino K ir kalio.
 
  • Česnakų daigai. Daigai – pavasarį patys mėgstamiausi, bet ar ragavote česnakų daigų? Jie yra tokie patys vertingi kaip ir patys česnakai, turi glutationo, sieros junginių ir kitų flavonoidų, kurie mažina oksidacinų stresą, siejamą su vėžiu, kepenų ir inkstų ligomis bei kitais sveikatos sutrikimais.
 
  • Mėtos. Mėtos sužaliuoja, vos atšyla orai. Nuo seniausių laikų naudojamos virškinimo sutrikimams gydyti, nuo pykinimo, galvos skausmų. Pipirmėtėse yra mentolio, kuris mažina uždegimą ir skrandžio negalavimų simptomus.
 
  • Rūgštynės. Rūgštaus skonio žalumynai sužaliuoja pavasarį. Juose yra skaidulų ir vitamino C. Organizmui reikia vitamino C, kad gamintųsi kolagenas, kuris padeda odai atrodyti jaunai ir gaiviai. Kolagenas taip pat reikalingas žaizdoms gyti. Rugštynėse taip pat yra antioksidantų, kurie užkerta kelią lėtinių ligų atsiradimui.
 
  • Lašiša. Pavasarį prasideda lašišų gaudymo metas. Omega 3 riebiųjų rūgščių turtingos žuvys gerina širdies, smegenų veiklą, ko labai reikia pavasarį nusilpusiam organizmui.
 
  • Rudadumbliai (milteliai). Ruduosiuose dumbliuose yra ypač daug jodo – mineralo, kurio labai dažnai trūksta lietuviams. Jodas padeda reguliuoti skydliaukės funkciją, palaikyti normalų energijos lygį, kontroliuoti svorį ir išvengti nuotaikos sutrikimų. Valgomoji druska dažniausiai būna praturtinta jodu, tačiau rekomenduojama druskos suvartojimą mažinti, o maistą papildomai gardinti maltais rudadumbliais.