Daug žmonių stengiasi kiekvieną dieną riboti maisto, kuris ypač patinka, suvartojimą, nes nori išsaugoti dailias kūno linijas. Šiek tiek atleidžiamos vadelės tik per šventes arba atostogas, o po to vėl grįžtama prie įprastų mitybos įpročių. Tačiau smegenys trokšta mėgstamų skonių visus metus. Ne tik liežuvis yra atsakingas už tai, koks jaučiamas skonis. Skonis – tai ne tik vienas maloniausių pojūčių, bet ir netikėtai labai sudėtingas – mokslininkai tik dabar pradeda suprasti, kaip jis veikia ir mokytis jį kontroliuoti bei keisti.

 

skonis

12 įdomių faktų apie skonio receptorius:

 
  • Visi žmonės turi skirtingą skonio receptorių skaičių. Visi žmonės turi apie keletą tūkstančių skonio receptorių savo burnose, bet tikslus skaičius gali varijuoti nuo 2000 iki 10000. Skonio receptorių yra ne tik ant liežuvio, bet ir burnos viršuje bei šonuose, gerklėje ir stemplėje. Su amžiumi skonio receptoriai tampa nebe tokie jautrūs ir tai gali būti priežastis, kodėl suaugę mes pamėgstame valgyti tai, ko negalėjome pakęsti vaikystėje.
 
  • Skonis jaučiamas smegenyse. Galviniai nervai ir skonio receptoriai burnoje siunčia maisto molekules į uoslės nervų galūnėles, esančias nosies vidinės dalies viršuje. Molekulės suriša šias galūnėles ir tada uoslės nervai nusiunčia žinutę tiesiai į du svarbiausius galvinius nervus (veido ir glosforanaginius nervai), kurie komunikuoja su ta smegenų dalimi, kuri vadinama skonio žieve (lot. gustatory cortex).
 
  • Sutrikus uoslei, sutrinka ir gebėjimas jausti skonį. Dėl slogos, rūkymo, kai kurių vaistų ar nosies traumos gali sutrikti uoslė, todėl gali sutrikti ir gebėjimas jausti skonius, nes skonio receptoriais negalės siųsti signalų uoslės ir galvos smegenų nervams.
 
  • Saldaus maisto valgymas padeda suformuoti prisiminimus apie valgymą. Neuronai nugarinėje Amono rago dalyje, atsakingi už epizodinius atsiminimus, yra aktyvuojami, valgant saldų maistą.
 
  • Mokslininkai gali kontroliuoti smegenų ląsteles, aktyvuodami arba nutildydami tam tikras smegenų ląstelių grupes. Tyrimai su laboratorinėmis pelėmis parodė, kad stimuliuojant tam tikrus neuronus, gali priversti raukytis, jaučiant kartų skonį ir norėtų daugiau saldumo.
 
  • Galima šiek tiek patobulinti savo skonio receptorius. Skonio receptoriai yra jautrūs tam tikriems junginiams maisto produktuose ir vaistuose.Putojimą dantų pastoms suteikiančios medžiagos sodium lauryl / laureth sulfatai laikinai slopina skonio receptorius. Cinarinas artišokuose taip pat laikinai blokuoti saldumo receptorius. Mirakulinas, randamas miškinėse pokštenėse, taip pat veikia saldaus skonio receptorius.
 
  • Kiaulienos kumpio kvapas gali „padaryti“ skonį sūresniu. Panašų poveikį suteikia ir vanilė ir tada maistas atrodo saldesnis nei galbūt yra.
 
  • Skonio receptoriai skrydžių metu pirmenybę teikia pikantiškiems skoniams. Skrydžio lėktuvu metu slopinami saldaus skonio receptoriai ir aktyvuojamas umami skonio receptorius. Todėl lėktuvuose žmonės taip dažnai užsisako pomidorų sulčių.
 
  • Išrankių valgytojų skonių receptoriai gali būti labai aktyvūs. 1 iš 25 % žmonių, kurie turi papildomų papilių ant liežuvio ir daugiau skonio receptorių, yra jautresni įvairiems skoniams.
 
  • Kai kurie dalykai, kurie jums skanūs, nulemti genetiškai. Yra net genas, nuo kurio priklauso, kadvaikas labiau mėgs saldų arba kitokį skonį.
 
  • Nuo genų priklauso, ar kalendrų skonis atrodo kaip žalumynų, ar kaip muilo. Vienas iš genų, OR6A2, užkoduoja receptorių, kuris yra atsakingasaldehidams, kurių yra kalendrose.
 
  • Potraukis cukrui turi biologinį pagrindą. Žmogui evoliucionuojant potraukis cukrui atsiradotam, kad padėtų išgyventi. Saldų skonį turi motinos pienas, dauguma vaisių ir uogų, todėl labai natūralu, kad mums jis patinka ir mes jo trokštame.