Žmonės nemėgsta demonstruoti savo silpnybių, todėl sudėtingomis akimirkomis stengiasi paslėpti savo kompleksus ir nesaugumo jausmą ir parodyti visiems, kad jie kontroliuoja situaciją bei jaučiasi patogiai. Tačiau kūno kalba gali atskleisti tikrąsias žmogaus emocijas ir jausmus. Verta atkreipti dėmesį į tam tikrą kūno kalbą ir jos vengti, jei nenorite aplinkiniams pasirodyti pernelyg drovūs.

 

kunas

11 subtilių gestų, išduodančių, kad žmogus jaučiasi nejaukiai:

 
  • Kūprinimasis. Ohajo universitete atlikti tyrimai parodė, kad tie, kurie sėdi tiesia nugara, vertino savo gebėjimus ir stiprybes geriau, o tie, kurie kūprinosi, dažniau turėjo negatyvių minčių ir žemą savivertę.
 
  • Rankų ir kojų kryžiavimas. Galūnių kryžiavimas – tai bandymas atsiskirti nuo išorinio pasaulio, nesąmoningai apsaugoti savo vidaus organus. Šioje pozicijoje mes tarsi save apkabiname, o tai padeda sumažinti ir stresą ir rodo, kad žmogus gina savo asmenines ribas.
 
  • Kojos judininimas. Kuo toliau kūno dalis nuo smegenų, tuo sunkiau joms ją kontroliuoti. Todėl, net kai veidas neišduoda emocijų, gali išduoti judinama viena koja. Tai vienas iš būdų, kurį naudoja žmogaus psichika, kad kompensuotų patiriamą stresą.
 
  • Negalėjimas nustygti vietoje. Kai žmogus yra ypač nervingas, smegenys siunčia signalą: „Nusiramink”. Į tai reaguoja plaštakos. Greiti rankų judesiai, skirtingų objektų lietimas, drabužių, papuošalų ir plaukų čiupinėjimas yra raminantis elgesys, kuris padeda vėl pasijusti patogiai.
 
  • Rankų slėpimas kišenėse. Kai kuriose kultūrose ranką laikyti kišenėje yra nemandagu. Tačiau, net jei tai ir nėra nemandagu, vis tiek rankos kišenėse išduoda santūrumą, norą izoliuotis arba tai, kad žmogus kažką slepia.
 
  • Burnos prisidengimas ranka arba pirštu. Vaikai prisidengia ranka burną, kai supranta pasakę kažką per daug. Suaugę burną prisidengia, kai bijo arba nenori išreikšti savo nuomonės. Smegenys siunčia signalus susilaikyti nuo kalbėjimo pasąmonės lygmenyje ir pirštai siekia lūpų nesąmoningai.
 
  • Nuolatinis lietimas skirtingų savo kūno dalių. Kaklo kasymas, kaktos lietimas, kitų kūno dalių kasymasis yra automatiniai gestai, kuriuos mes darome, kad sumažintume įtampą. Jie rodo, kad žmogus patiria emocinį diskomfortą, dėl kažko abejoja, jaučiasi nesaugiai.
 
  • Sėdėjimas ant kėdės krašto. Žmonės, kurie nervinasi, jaučiasi bejėgiai ir maži, kuriems pasaulis atrodo priešiškas ir nedraugiškas, dažnai sėdi ant kėdės krašto. Toks sėdėjimo būdas rodo susikaustymą, žmogus nori atrodyti nematomas ir užimti kuo įmanoma mažiau vietos.
 
  • Sukosėjimas prieš ką nors sakant. Norėdami atsikratyti įpročio prisidengti ranka burną žmonės, prieš pradėdami kalbėti, neretai sukosėja. Kita tokio elgesio priežastis yra ta, kad patiriant stresą pagreitėja širdies ritmas, išpila prakaitas, išsausėja burna, todėl kosulys padeda išspręsti sausos burnos problemą prieš kalbant.
 
  • Nenatūrali šypsena. Šypsena gali būti apsauginė organizmo reakcija ir slėpti žmogaus nervingumą. Dirbtinę šypseną galima atskirti iš to, kad lūpų kampučiai yra pakilę, bet raumenys aplink akis nejuda.
 
  • Stovėjimas tokia pačia poza ilgą laiką. Yra trys gynybinės organizmo reakcijos, kurios pasireiškia susidūrus su pavojumi: smogti, bėgti arba sustingti. Nesaugiai besijaučiantis asmuo negali atvirai konfrontuoti su priešu, todėl jiems ne visada pavyksta pabėgti. Streso akimirką toks žmogus sustingsta ir laukia, kol nemaloni situacija baigsis.