Kiekvieną pavasarį geltonai pražystančios kiaulpienės – ko gero, labiausiai paplitęs ir vienas iš maistingiausių augalų Žemėje. Daugelis jų nemėgsta, nes tai sunkiai išnaikinamos piktžolės. Nuo senų laikų žolininkai šią ryškiaspalvę žolelę, primenančią pavasarinę saulę, naudojo gydymui ir profilaktikai. Šių laikų mokslininkai taip pat nustatė: kiaulpienės yra tokios naudingos, kad turėtų būti ne naikinamos, o valgomos! Tradicinėje medicinoje kiaulpienės (lot. Taraxacum) būdavo skiriamos blužnies, virškinimo, kepenų, inkstų, odos sutrikimams gydyti.

 

pienės

Prasidėjus kiaulpienių sezonui, geltonuoja visos pievos ir laukai. Tačiau prieš renkant žoleles valgymui ir gydymui reikia įsitikinti, ar jos neauga prie kelio, chemikalais ir pesticidais užterštose vietose. Geriausiai skinti gėles ir kasti jų šaknis atokiose vietose už miesto.

 

Kiaulpienės natūraliojoje medicinoje naudojamos kepenų ligoms, geltai, diabetui, aknei, vėžiui ir mažakraujystei gydyti. Augalo pagrindu pagaminti vaistai stiprina kaulus, gerina odos būklę ir padeda atsikratyti antsvorio. Visose kiaulpienių dalyse gausu vitaminų A, C, geležies, kalcio ir kitų organizmą detoksikuojančių medžiagų.

 

Valgomos visos kiaulpienių dalys: lapai, žiedai, šaknys. Šiek tiek kartoko skonio. Kartumas mažiausiai juntamas pavasarį, kai augalas žydi. Virimas šiek tiek sumažina kiaulpienių kartumą, nors jas galima vartoti ir žalias, jei skanu. Žaliose išlieka visi vitaminai ir mineralinės medžiagos. Kiaulpienės yra saugios vartoti ir daugeliui žmonių nesukelia jokių neigiamų organizmo reakcijų. Tačiau kai kurie žmonės gali būti alergiški kiaulpienėms. Dažniausiai šiems augalams alergiški tie, kurie alergiški ambrozijoms, kraujažolėms, ramunėlėms, medetkoms, saulutėms, chrizantemoms. Taip pat kiaulpienių nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims. Vartojant bet kokių receptinių vaistų, būtina pasitarti su gydytoju, ar galima vartoti šias vaistažoles.

 

11 priežasčių, kodėl verta vartoti kiaulpienes:

 
  • Kiaulpienėse yra kalcio, reikalingo kaulų augimui ir stiprinimui. Taip pat jos turtingos antioksidantų, vitamino C ir luteolino, kurie apsaugo kaulus nuo senėjimo, tankio mažėjimo ir laisvųjų radikalų žalos.
 
  • Vitaminas C ir luteolinas, esantis kiaulpienėse, padeda palaikyti normalią kepenų veiklą ir gydo ligas. Taip pat gerina virškinimo veiklą. Šalina toksinus, atkuria skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.
 
  • Kiaulpienių sultis naudinga vartoti sergantiems diabetu, nes jos stimuliuoja insulino kasoje išsiskyrimą ir padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Kiaulpienė yra diuretikas, t. y. varo šlapimą. Kartu su šlapimu taip pat pasišalina cukraus kiekis kraujyje. Sergantieji diabetu neretai skundžiasi inkstų veiklos sutrikimais, o kiaulpienės padeda šalinti inkstų akmenis ir kitas žalingas medžiagas.
 
  • Kiaulpienės gali padėti išvengti šlapimo takų infekcijų. Jos turi dezinfekuojančių savybių, neleidžiančių daugintis bakterijoms ir kitiems ligų sukėlėjams.
 
  • Kiaulpienių sultys arba pienas gali padėti išgydyti odos ligas, ypač tas, kurias sukėlė bakterijos ir grybeliai. Šių žolių sultys yra labai šarminės, antibakterinės ir priešgrybelinės. Taip pat atbaido vabzdžius. Vartojant šias sultis išoriškai, reikia stengtis, kad nepatektų į akis. Kiaulpienių sultimis gali būti gydomi niežai, egzema, odos grybelis ir kt.
 
  • Kiaulpienių sultys taip pat tinka gydyti aknės pažeistą odą. Kiaulpienių sultys veikia stimuliuojančiai, padeda šalinti kenksmingas medžiagas iš organizmo bei reguliuoja hormonų veiklą, skatina prakaitavimą ir plečia odos poras, per kurias lengviau pasišalina kenksmingos medžiagos. Kiaulpienių sultys gali būti naudojamos ir išoriškai, nes apsaugo nuo bakterinių infekcijų.
 
  • Kiaulpienių arbata slopina apetitą ir greitina medžiagų apykaitą, todėl padeda numesti svorio. Prieš valgį geriama žolelių arbata skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir riebalų bei cholesterolio skaidymą. Be to, padeda atsikratyti skysčių pertekliaus organizme.
 
  • Kiaulpienės gali būti naudojamos vėžio profilaktikai, nes jose gausu antioksidantų, vitamino C, luteolino, kurie šalina toksinus ir naikina laisvuosius radikalus. Laisvieji radikalai siejami su vėžio ligų atsiradimu ir vystymusi.
 
  • Gelta – tai kepenų liga, kai sutrinka tulžies veikla. Tulžis sunkiai teka arba iš viso nenuteka į žarnyną. Tulžis pakeičia odos, akių spalvą. Geltos gydymas susideda iš trijų etapų. Pirmiausia reikia slopinti tulžies išsiskyrimą, paskui šalinti tulžies perteklių organizme ir galiausiai – gydyti virusinę infekciją. Kiaulpienės varo šlapimą, su kuriuo pasišalina tulžies perteklius. Antioksidantai kovoja su virusinės infekcijos sukėlėjais ir stiprina imuninę sistemą. Kiaulpienių sultis patariama skiesti cukranendrių sultimis, nes, sergant gelta, iš organizmo pašalinama gliukozė, dėlto žmogus jaučia nuolatinį nuovargį ir silpnumą.
 
  • Sergant mažakraujyste rekomenduojama į valgiaraštį įtraukti kiaulpienes, kuriose yra daug geležies, vitaminų ir baltymų. Geležis sudaro hemoglobiną, vitaminai (ypač B grupės) ir baltymai reikalingi raudonųjų kraujo ląstelių ir kitų kraujo komponentų gamybai.
 
  • Kiaulpienės, turtingos daug skaidulų ir kalio, padeda mažinti aukštą kraujo spaudimą.