Reklamose žadama, kad kramtant gumą po valgio, dantys bus balti ir sveiki, o kaip yra iš tiesų? Ji turi saldumo ir tik 5 kalorijas arba mažiau, todėl gali pakeisti riebius saldumynus. Gumos kramtymas taip pat ramina nervus, padeda atsikratyti įtampos ir nerimo, malšina alkį. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Prieš perkant dar vieną kramtomosios gumos pakelį, reikėtų pagalvoti apie kai kuriuos dalykus.

 

"mergina kramto gumą"

  • Gumos kramtymas skatina suvalgyti daugiau menkaverčio maisto. Daugelis žmonių pradeda kramtyti gumą, kad sumažintų alkio jausmą ir taip išvengtų užkandžiavimo nesveiku maistu. Iš tiesų gumos kramtymas laikinai mažina apetitą, tačiau tie, kurie ją kramto, vėliau linkę rinktis mažiau maistingą maistą negu tie, kurie šio įpročio neturi. Tie, kurie kramtė gumą, rečiau skanauja vaisius ir renkasi, pavyzdžiui, bulvių traškučius bei saldainius. Iš dalies taip yra todėl, kad pakramčius mėtinės gumos vaisiai ir daržovės įgauna kartų skonį.

 

  • Gumos kramtymas gali sukelti apatinio žandikaulio sąnario išnirimą. Šis iš pirmo žvilgsnio nekenksmingas įprotis gali sukelti žandikaulio raumenų disbalansą (jeigu kramtoma viena žandikaulio puse daugiau negu kita). Kai kuriais atvejais gali išsivystyti smilkininio žandikaulio sąnario sutrikimas (TMJ) arba išnirimas (TMD). Jie gali sukelti stiprų galvos, dantų, ausų skausmą, sąnario traškėjimą, dantų griežimą.

 

  • Gumos kramtymas gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus. Kramtant gumą į virškinamąjį traktą patenka oro, kuris gali sukelti pilvo skausmą arba pūtimą, sustiprinti dirgliosios žarnos sindromą. Be to, kramtant gumą į smegenis siunčiamas signalas, kad kūnas tuoj gaus maisto, todėl išsiskiria fermentai ir rūgštys, kurie būtų reikalingi virškinimui. Jei tuo metu skrandis negauna maisto, gali padidėti skrandžio rūgštingumas. Be to, ilgainiui gali sutrikti skrandžio sulčių išsiskyrimas, net tada, kai valgomas tikras maistas, o ne kramtoma guma. Kai kuriems žmonėms kramtomosiose gumose dažnai naudojami dirbtiniai saldikliai gali sukelti viduriavimą.

 

  • Net becukrė guma gali pažeisti dantų emalį. Ypač dantims kenksminga guma, kurioje yra cukraus. Įrodyta, kad cukrus sukelia dantų ėduonį. Tačiau net kramtant becukrę gumą tokia rizika išlieka, nes nors joje nėra cukraus, bet yra rūgščių skonio stipriklių bei kitų priedų, kurie gali sukelti dantų eroziją, net jei joje yra ksilitolio, kuris padeda išvengti ėduonies. Dantų erozija naikina kaulų audinį ir ilgainiui gali ištirpdyti dantis.

 

  • Į kramtomosios gumos sudėtį dedama avies subproduktų. Daugelyje kramtomųjų gumų yra lanolino, panašios į vašką medžiagos, kuri išgaunama iš avių vilnos. Lanolinas kramtomajai gumai suteikia švelnumo ir minkštumo. Ji nėra pavojinga sveikatai, tačiau kai kurie žmonės dėl etinių ar asmeninių priežasčių vengia vartoti gyvulinės kilmės produktus.

 

  • Kramtant gumą į burnos ertmę patenka gyvsidabris iš dantų plombų. Jei burnoje yra amalgamos plombų su gyvsidabriu, tai kramtant gumą šio pavojingo metalo, neurotoksino, garai palaipsniui išsiskiria į burnos ertmę. Ilgainiui tai gali turėti didelę neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Kiekvieną kartą kramtant gumą išsiskiria šiek tiek gyvsidabrio, kuris greitai patenka į kraujotaką, kur sukelia oksidacinius procesus audiniuose. Retkarčiais pakramčius gumos nieko blogo nenutiks, bet jei tai daroma nuolatos, kyla rimta grėsmė sveikatai.

 

  • Gumos kramtymas gali sukelti galvos skausmą, ypač paaugliams. Kramtyti gumą ir pūsti burbulus labiausiai mėgsta vaikai ir paaugliai. Jeigu jie pradeda skųsti dažnais galvos skausmais, gali būti, kad kaltininkė yra būtent ji. Šiaurės Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo asmenys, kasdien kramtantys gumą, nuo 6 iki 19 metų. Visi kentėjo nuo migrenos priepuolių arba stiprių galvos skausmų. Po mėnesio, nustojus kramtyti gumą, net 19 iš jų prisipažino, kad galvos skausmai nebesikartojo, 7 jaunuoliams – kartojosi rečiau ir buvo ne tokie intensyvūs. Paskui 26 vaikai vėl pradėjo kramtyti gumą ir skausmas atsinaujino jau po kelių dienų.

 

  • Kramtomosiose gumose yra abejotinos kokybės dirbtinių saldiklių. Nors kramtomoji guma nėra nuryjama, tačiau joje esančios medžiagos vis tiek patenka į organizmą per seiles ir kraujotaką. Patys pavojingiausi kramtomosiose gumose yra saldikliai, kurių apstu. Vienas iš dažniausiai naudojamų dirbtinių saldiklių yra aspartamas, patekęs į medžiagų apykaitą, virsta metanoliu (nuodu) ir formaldehidu (kancerogenu, kuris kaupiasi organizme). šios medžiagos gali sukelti gimimo defektus, vėžį, smegenų auglį ir svorio augimą.

 

  • Ilgainiui gumos kramtymas gali sukelti inkstų veiklos problemų.

 

  • Vaikams ir paaugliams kramtomoji guma gali pakeisti veido bruožus – veidas atrodys platesnis, o žandikauliai labiau atsikišę.