Išmokti patraukti auditorijos dėmesį gali prireikti kelerių metų. Tačiau išmokti viešai kalbėti arba pagerinti kalbėjimo arba prezentacijos įgūdžius tiek laiko nereikia. Nepamirškite, kad viskas yra įmanoma, jei labai norite. Svarbu neprarasti tikėjimo ir dėti pastangų.

 

10 patarimų, kaip nustoti bijoti kalbėti viešai:

 

kalbėjimas

  • Nervintis yra normalu. Svarbiausia – praktika ir pasiruošimas. Tokios fiziologinės reakcijos, kaip padažnėjęs širdies ritmas arba drebančios rankos, yra normalus dalykas. Pasistenkite nesusisieti šių jausmų su tuo, kad jums nepavyks ir tik apsikvailinsite. Šiek tiek nervintis yra net naudinga. Adrenalino antplūdis sukelia prakaito išsiskyrimą, o tai padeda išlikti budresniems ir geriau pasirodyti. Geriausias būdas, kaip išvengti nerimo – tai pasiruošti nuo A iki Ž. Bent keletą kartų perskaityti užrašus ir pasikartoti kalbą. Kai įsisavinsite medžiagą, daug praktikuokite, kad ją įsimintumėte. Nusifilmuokite save arba pasikvieskite draugą, kuris išsakytų konstruktyvią kritiką ir padėtų jums tobulėti.
 
  • Išsiaiškinkite, kas bus jūsų auditorija. Jūsų kalba skirta jiems, o ne jums. Prieš pradėdami kurti pranešimą pagalvokite apie tai, kam jis skirtas. Kuo daugiau sužinokite apie savo klausytojus. Tai padės parinkti tinkamus žodžius, informacijos lygį, organizacijos modelį ir motyvacinį teiginį.
 
  • Efektyviai tvarkykite savo medžiagą, kad pasiektumėte trokštamą tikslą. Nusibrėžti rėmus savo kalbai ar pristatymui. Užsirašyti temą, pagrindinį tikslą, specifinį tikslą, centrinę idėją ir pagrindinius taškus. Įsitikinkite, kad patrauksite auditorijos dėmesį per pirmąsias 30 sekundžių.
 
  • Stebėti grįžtamąjį ryšį ir prie jo prisitaikyti. Sutelkite dėmesį į auditoriją. Vertinkite jos reakcijas ir prie jų pritaikykite. Jeigu bijosite nukrypti į šalį, greitai prarasite auditorijos susidomėjimą, net patys kantriausi klausytojai ilgainiui pradės kelti sąmyšį.
 
  • Leisti atsiskleisti savo asmenybei. Bet kokioje komunikacijoje būkite savimi, netapkite dar viena kalbančia galva. Tai padės atrodyti patikimesniems. Auditorija labiau patikės tuo, ką sakote, jei matys jus kaip realų asmenį.
 
  • Naudoti humorą, pasakoti istorijas ir naudoti kitas efektyvaus kalbėjimo priemones. Į savo kalbą įtraukite bent vieną linksmą anekdotą ir tikrai patrauksite auditorijos dėmesį. Auditorijai paprastai patinka, kai kalbėtojas nebijo pasirodyti toks, koks yra. Istorija iš asmeninio gyvenimo tam puikiai tinka.
 
  • Neskaityti, nebent to būtinai reikia. Naudokitės planu. Kalbėjimas iš lapų ar skaidrių netenka asmeniškumo. Išlaikydami akių kontaktą su auditorija, galėsite labiau sukoncentruoti dėmesį į save ir perduodamą žinią. Trumpas planas gali padėti nenukrypti nuo temos ir pagerinti atmintį.
 
  • Balsą ir rankas naudoti efektyviai. Stengtis nedemonstruoti nervingumą išduodančių gestų. Nežodinė komunikacija apie žmogų pasako daugiausiai. Sklandi kalba padeda per daug neatkreipti dėmesio į save ir geriau išreikšti mintis be nereikalingo blaškymosi ir kitų trikdžių.
 
  • Patraukti auditorijos dėmesį pradžioje ir pabaigti kalbą dinamiška pabaiga. Ar jums patinka klausytis kalbos, kuri prasideda žodžiais: „Šiandien aš ketinu kalbėti apie tą ir tą“? Daugeliui žmonių – ne. Kalbą rekomenduojama pradėti stulbinančia statistika, įdomiu anekdotu, taiklia citata. Užbaigti kalbą patariama glaustai pateikiama santrauka ir stipriu argumentu, kurį auditorija įsimintų.
 
  • Apgalvotai naudoti audiovizualines priemones. Per daug šių priemonių gali pakenkti asmeniniams ryšiui su auditorija, todėl jas reikėtų naudoti saikingai ir apgalvotai. Jos turi sustiprinti įspūdį ir padėti paaiškinti kalbos turinį, patraukti ir išlaikyti auditorijos dėmesį.
 

Gera komunikacija – tai nereiškia, kad būtinai turi būti tobula. Iš tikrųjų niekas ir nesitiki, kad kalba bus be priekaištų. Tačiau, skyrus pakankamai laiko pasiruošimui, kalba arba prezentacija bus tikrai geresnė ir labiau patrauks auditorijos dėmesį. Galbūt nepavyks visiškai išvengti nervinimosi, tačiau tai galima sumažinti iki minimumo.