Miško maudynės arba Shinrin-Yoku yra tradicinė japonų atsipalaidavimo praktika. Tai paprastas metodas, kurio esmė – ramiai ir tyliai pabūti tarp medžių, stebėti gamtą aplink save ir giliai kvėpuoti. Teigiama, kad tokia miškų terapija padeda sumažinti stresą ir vaikams, ir suaugusiems, stiprina sveikatą ir gerina bendrą savijautą. Štai keli patarimai, kaip ją praktikuoti, kad pasivaikščiojimas miško takeliais būtų daugiau negu tik pasivaikščiojimas gryname ore!

 

misku terapija

10 patarimų, kaip išbandyti miškų terapiją:

 

  • Riboti naudojimąsi technologijomis ir vengti bet ko kito, kas blaško dėmesį. Pagrindinis miškų terapijos tikslas yra pabėgti nuo kasdienybės šurmulio ir technologijų. Tiesa, kartais gali prireikti patikrinti GPS, kad nepasiklystumėte ir saugiai grįžtumėte namo arba atsidūrius gražioje vietoje gali kilti noras padaryti vieną kitą nuotrauką, bet tuo ir reikėtų apsiriboti.

 

  • Rasti vietą, kur galima grįžti pasėdėti. Prieš išeidami į mišką verta pasidomėti apie sustojimo vietas, esančias stovyklavietes, kuriose bus galima stabtelėti pailsėti.

 

  • Išsikelti miškų terapijos tikslą. Miškų terapija savo esme nedaug kuo skiriasi nuo jogos – ji turi būti prasminga. Įžengus į mišką reikėtų pasistengti galvoti apie paprastą tikslą, kurį norite čia pasiekti. Galbūt reikia nuimti stresą po sunkios dienos arba norite pajusti šiek tiek magijos. Kiti miškų terapijos tikslai – atsipalaiduoti, sumažinti nerimą, pajusti ryšį su Dievu, pasiklausyti paukščių giesmių, pamatyti kažką naujo ir pan.

 

  • Neskubinti ir neversti savęs kažko daryti, jei nesinori. Net, jei turite tikslą, nesistenkite kuo greičiau jo pasiekti. Nedarykite sau spaudimo, atsipalaiduokite ir tiesiog mėgaukitės buvimu miške. Leiskite įvykiams tekėti natūraliai.

 

  • Atlikti įėjimo ritualą. Jį, pavyzdžiui, galima atlikti prie išskirtinio akmens ar medžio, tik įžengus į mišką. Šioje vietoje galima persiauti batus arba nusiplauti kojas upelyje. Ritualą galima susigalvoti patiems. Svarbiausia, kad jis padėtų perjungti savo mąstymą į užsiėmimą miškų terapija.

 

  • Neiti toli. Miškų terapija nėra sunkus ir varginantis žygis, nors panašumų turi. Taikant miškų terapiją galima net ir nepajudėti iš savo sėdėjimo vietos miške, jeigu tai padeda rasti sielos ramybę.

 

  • Naudotis visais savo pojūčiais. Tik taip pajusite visą miško galimybių spektrą. Miškų terapija – dėmesingo įsisąmoninimo meditacija, todėl verta prieš išeinant į mišką išmokti bent šios filosofijos pradmenis.

 

  • Turėti užrašų knygelę ir rašiklį. Knygelėje galima rašyti apie viską, ką norisi: piešti augalus, užsirašyti pastebėjimus apie gamtą, kurią matote iš savo sėdėjimo vietos, sukoncentruoti dėmesį į savo mintis, jas užsirašyti, kurti haiku, aprašyti mėgstamiausius takus ir pan.

 

  • Praktikuoti dėkingumą. Jauskitės dėkingi tą pačią sekundę, kai įžengiate į mišką ir jame būnate. Būkite dėkingi už gamtą ir jos kūrėją.

 

  • Atlikti išėjimo ritualą. Jis gali būti toks pat kaip įėjimo ritualas. Galima jį atlikti net toje pačioje vietoje arba kitoje, bet kažkuo panašioje savo keliamomis emocijomis ir vaizdais.