Dauguma moterų prieš susilaukdamos vaikų turi daugybę mitų ir klaidingų įsitikinimų, koks iš tikrųjų bus tas buvimas mama. Tokį jų supratimą apie motinystę formuoja televizija, filmai, kitos mamos, perskaitytos knygos bei kiti dalykai. Visiems šiems dalykams yra bendra tai, kad jie nebūtinai yra teisingi. Štai keletas mitų, dažniausiai gaubiančių motinystės misiją.

 

motinyste

10 mitų apie motinystę:

 

  • Kai susilauksiu vaiko, mano gyvenimas nepasikeis. Realybė. Visiškai netiesa. Vaiko turėjimas pakeičia viską. Nors tai gali būti vienas prasmingiausių pokyčių gyvenime, bet jis atneša daugybę sunkumų, virsmų ir transformacijos krizių. Šeimai, kurioje gimė kūdikis, jis tampa visatos centru. Jo priežiūra gali pareikalauti viso turimo laiko, sekinti fiziškai ir emociškai.

 

  • Gera mama ryšį su kūdikiu pajaučia iš karto. Realybė. Daugelis mamų, augindamos vaikus, nuolat kovoja su vidiniu kaltės jausmu ir klausia savęs: „Ar aš esu pakankamai gera?”, „Ar aš darau gerai?”, „Ar aš patenkinu kūdikio poreikius?”. Moterys tikisi, kad jau pirmosiomis dienomis po gimdymo pažvelgs kūdikiui į akis, ir savaime užmegs stiprų ryšį. Nebūtinai taip iš karto nutinka. Gimdymas yra fiziškai ir emociškai labai sunki patirtis, todėl jausmai ir emocijos, kurie po to užplūsta, gali būti labai netikėti. Gimdyvės jaučiasi pavargusios, joms skauda, jos gali jaustis sumišusios, net kentėti nuo depresijos dėl svyruojančių hormonų. Gali varginti problemos dėl žindymo, arba vaikelis gali kentėti nuo pilvo skausmo. Visa tai neleidžia džiaugtis tapimu mama, bet ilgainiui tas ryšys užsimezga ir sutvirtėja.

 

  • Būti mama išmokstama natūraliai. Realybė. Kai kuriais atvejais tai tiesa, kai kuriais – ne. Būti mama yra sunkus darbas, susijęs su milžiniškais pokyčiais moters gyvenime. Nuolatinis miego stygius ir mokymasis rūpintis mažyliu gali būti vingiuotas kelias su daug kliūčių. Moterys, kurios ką tik tapo mamomis, neturėtų savęs kaltinti, kad kažko nesugeba ar kažkas nepavyksta iš pirmo karto. Kuo daugiau praktikos, tuo lengviau motinystės iššūkiai yra įveikiami.

 

  • Gera mama žino, kaip viską padaryti. Realybė. Nė viena mama ar tėtis negali visko padaryti tobulai. Tapus mama pasikeičia prioritetai gyvenime ir tenka atrasti tai, kas nuo šiol jūsų šeimoje yra normalu. Ypač sunku gali būti tą pusiausvyrą tarp vaiko auginimo ir išorinio pasaulio atrasti, jeigu mama daro karjerą. Gali pasitaikyti dienų, kai, regis, Žemė slysta iš po kojų ir viskas eina velniop, bet tai normalu ir tai yra vienas motinystės iššūkių, kuriuos ilgainiui mamos išmoksta įveikti.

 

  • Mamos visada mėgsta savo vaikus. Realybė. Argi yra, kas patinka visą laiką? Augant formuojasi vaikų asmenybės, kurios, kaip ir mūsų pačių, niekada nebūna tobulos. Vaikams ir kūdikiams taip pat būna blogų dienų kaip ir suaugusiems. Jie gali būti suirzę, liūdni, išdykę, reikalaujantys nuolatinio dėmesio ir visokie kitokie. Tad, jeigu tam tikromis akimirkomis pajaučiate, kad nemėgstate vaikų, tai nereiškia, kad jų nemylite.

 

  • Gera mama priklauso vienam, dideliam mamų klubui.Realybė. Tas klubas gali būti ir nedidelis, bet daugelis mamų dažnai jaučiasi vienišos, pavargusios, neturi žmonių, su kuriais pasikalbėtų apie savo rūpesčius ir išgyvenimus. Mažus vaikus auginančioms mamoms rekomenduojama susirasti vietinį mamų klubą ir prisijungti prie jo veiklos.

 

  • Žindymas yra natūralus procesas, todėl žindyti pavyks natūraliai. Realybė. Žindymas yra sunkus darbas, todėl prieš gimdymą ir yra siūloma būsimoms mamytėms lankyti žindymo pamokas, prisijungti prie mamų palaikymo grupės ir pasidalyti savo patirtimi su kitomis, panašius išgyvenimus patiriančiomis mamomis.

 

  • Mes nuskriaudžiame savo vaikus kiekvieną kartą, kai skiriame laiko savo poreikiams, norams ir interesams. Realybė. Reikėtų skirti pakankamai laiko pailsėti, užsiimti mėgstama veikla, nes laiminga mama – tai laimingi vaikai.

 

  • Televizijoje ir reklamose vaizduojamas gyvenimas atspindi mamos ir vaiko realybę. Realybė. Įtikėjimas surežisuotais scenarijais gali būti žalingas, nes gyvenimas nėra tobulas. Mamos patiria ir stresą, ir džiaugsmą, ir pasididžiavimo jausmą ir jaučiasi visiškai sužlugdytos. Kitaip tariant jos patiria visą žmogui būdingą emocijų skalę. Įsitikinimas, kad motinystė turi būti tokia, kokia vaizduojama televizijoje, ilgainiui sukelia daug nusivylimų.

 

  • Pagalbos prašymas – silpnumo ženklas. Realybė. Normalu prašyti pagalbos, o ne nešti visą naštą ant savo vienos pečių. Pervargusi mama negali būti laiminga, o nelaiminga mama reiškia nelaimingi ir vaikai…