Dharma reiškia apsaugą. Rytų filosofijoje tai budizmo mokymas, padedantis apsaugoti nuo kančių ir problemų. Dharma – tai teisingo gyvenimo kelias aprašytas šventuosiuose budizmo, džainizmo, hinduizmo ir sikhizmo raštuose.

 

"dharma"

Pagal hinduizmą dharma apima natūralius ir universalius įstatymus, kurių laikydamiesi žmonės tampa laimingi ir džiugūs, nusimeta kančios naštą ir iškyla aukščiau visko. Dharma – tai moralės normos ir dvasinė disciplina, kuri veda į geresnį gyvenimą. Budistai dharmą laiko gyvenimo pagrindu. Galima sakyti, kad ji palaiko visą žmoniją ir kitus pasaulio sutvėrimus. Dharma – tai būties įstatymas, be kurio nieko nebeliktų.

 

Dharma yra glaudžiai susijusi su religiniais Tolimųjų Rytų religijų tekstais. Viduramžių Indijos poetas – mistikas Tulsidasas dharmą sieja su gailestingumu.

 

Gera dharma lygu gera karma? Hinduizmo religija pripažįsta reinkarnaciją. Jie tiki, kad būsena kitame gyvenime priklauso nuo karmos. Karmą lemia sąmoningi ir nesąmoningi veiksmai, atliekami kūnu ir protu. Norint turėti gerą karmą, reikia gyventi, vadovaujantis dharmos dėsniais, kurie apibrėžia tai, kas yra teisingas gyvenimas. Dharma apima tai, kas yra gera ir teisinga individualiai kiekvienam, šeimai, socialinei klasei ar kastai bei visatai. Galima sakyti, kad tai kosminė norma ir bet kokie nusižengimai nuo jos užtraukia blogą karmą. Taigi dharma veikia ateitį, nes pamažu formuoja mūsų karmą. Tai reiškia, kad dharmos įgyvendinimas viename gyvenime turi įtakos ir kitame.

 

Kaip gyventi pagal dharmą? Viskas, kas priartina žmogų prie Dievo yra dharma, o viskas, kas atitolina nuo Dievo yra adharma. Bhagavata Purana išskiria keturis aspektus, kaip gyventi teisingai pagal dharmą: asketizmas (tap), tyrumas (shauch), atjauta (daya) ir tikrumas (satya). Adharma – tai neteisingas gyvenimo būdas, kuriam būdingos trys ydos: puikybė (ahankar), fizinis kontaktas (sangh) ir svaiginimasis (madya). Dharmos esmė yra įgyti tam tikrų gebėjimų, galios ir dvasinės stiprybės. Stiprybė – tai nepriekaištingas dvasingumas ir fizinis meistriškumas.

 

10 svarbiausių dharmos taisyklių:

   
  • Kantrybė (dhriti). Pati svarbiausia dharmos taisyklė. Bet kokio tikėjimo pagrindas. Be kantrybės niekur ir niekada neįmanoma nieko pasiekti.
 
  • Atlaidumas (kshama). Atlaidumas kyla iš kantrybės ir grindžia taikų ir draugišką gyvenimą. Žmogui reikia atleisti ne tik sau, bet ir kitiems, stengtis išvengti konfliktų su kitais ir savuoju ego. Kur yra atlaidumas, ten nėra vietos trinčiai ir ginčams.
 
  • Pamaldumas arba savikontrolė (dama). Savo jausmų kontrolė tiesiogiai susijusi su atsidavimu Aukščiausiojo globai. Tai reiškia pamaldumą ir dievobaimingumą.
 
  • Sąžiningumas (asteya). Sąžiningumas stiprina kiekvieną žmogų. Jis užtikrina taiką ir klestėjimą. Kelias į tiesą veda per žmogaus sąžinę. Galima sakyti, kad sąžinė saugo tiesą.
 
  • Tyrumas arba šventumas (shauch). Visišką tyrumą galima pasiekti tik kontroliuojant savo jausmus. Tai turėtų būti gyvenimo siekiamybė.
 
  • Jausmų kontrolė (indraiya – nigrah). Savikontrolė yra tobulos asmenybės pagrindas. Jausmai sukelia norus, kurie yra visų blogybių šaknys. Taip teigė Buda.
 
  • Protas (dhi). Žmogus – tai protingas gyvūnas. Ši savybė jį iškelia aukščiau kitų. Gerai apsvarstęs jis gali pasirinkti tinkamiausią gyvenimo kelią ir laikytis dharmos taisyklių.
 
  • Žinios arba mokymasis (vidya). Nuolatinis mokymasis ir žinių siekimas priartina prie Aukščiausiojo.
 
  • Tikrumas (satya). Buda gyveno teisingą gyvenimą. Protas ir žinios padeda daryti teisingus pasirinkimus.
 
  • Pykčio nebuvimas (krodha). Pyktis naikina viską. Net išminčiai, kurie įgijo valdžią, buvo sudeginti savo pačių pykčio ugnies liežuvių.Pyktis sunaikina visa, ką gera galbūt jau buvo pavykę pasiekti (jis sunaikina visas dorybes).
 

„Jokio smurto, tiesa, geismų neturėjimas, kūno ir proto tyrumas, jausmų kontrolė yra dharmos esmė“, – rašoma „Manusmriti“ – senovės Indijos teisiniame sąvade, kuris laikomas anksčiausiu ir svarbiausių iš dharmašastrų tekstų. Dharmos dėsniai svarbūs ne tik pavieniams individams, bet daro poveikį ir formuoja visuomenę.

 

Koks dharmos pagrindinis tikslas? Dharmos tikslas yra ne tik atrasti vienybę tarp sielos ir dieviškosios esybės, bet ir padėti atrasti didžiausius pasaulietinius džiaugsmus ir dvasinę palaimą. Hinduizmas pateikia metodų, kurie padeda pasiekti aukščiausią idealą ne tik Žemėje, bet ir rojuje. Gyvenimas pagal dharmos dėsnius leidžia patirti ramybę, džiaugsmą, stiprybę, būti užtikrintiems savimi. Gyvenimas turi tam tikrą discipliną, kuri padeda siekti tikslų ir patirti pilnatvę.