Santuokos taip dažnai nutrūksta, kad yra net toks Gineso rekordas, kuris fiksuoja didžiausią skyrybų dažnį. Šiuo metu šį liūdną rekordą pelno Maldyvai. Kitose šalyse, be abejo, šie reitingai nėra tokie dideli, bet skyrybų vis tiek vyksta per daug. Juk skyrybos – tai meilės, vilties pabaiga. Jos kelia didelį stresą ir traumą tiek besiskiriantiems sutuoktiniams, tiek jų atžaloms. Vaikai šiuo metu yra ypač pažeidžiami, todėl tėvai turėtų stengtis išvengti klaidų, kurios gali jiems dar labiau pakenkti.

 

skyrybos

10 didžiausių klaidų, kurias tėvai daro po skyrybų:

 

  • Elgtis su vaiku kaip su suaugusiu. Po skyrybų ir visada vaikams reikia tėvų paramos ir palaikymo. Jie neturėtų jaustis, kad privalo nuolat guosti ir raminti savo besiskiriančius tėvus.

 

  • Versti vaiką pasirinkti. Verčiamas rinktis vaikas jaučiasi taip, tarsi išduoti tą globėją, kurio nepasirinko. Jie nenori įskaudinti kito, pasirinkdami tik vieną.

 

  • Specialiai stengtis tapti vaiko numylėtiniu. Jeigu vienas iš tėvų staiga pradeda leisti viską, ką draudžia kitas iš tėvų, kelia sumaištį vaiko gyvenime, nebelieka disciplinos, kurią buvo įvedęs kažkuris iš tėvų.

 

  • Vaikas jaučiasi kaltas. Vaikai yra linkę kaltinti save dėl tėvų skyrybų.

 

  • Tėvai jaučiasi kalti. Jeigu besiskiriantys ar išsiskyrę tėvai kaltina save (atlieka kalto tėvo ar motinos vaidmenį), tai gali pakenkti vaiko gyvenimui. Jis gali pradėti tuo naudotis ir įprasti gauti viską, ko užsigeidžia.

 

  • Tėvai neigiamai atsiliepia vienas apie kitą. Išsiskyrusiems tėvams nėra būtina savo atžaloms pasakoti apie buvusių sutuoktinių (jų tėvų) klaidas ir blogus darbus. Reikėtų stengtis blogai nekalbėti apie buvusį sutuoktinį. Galų gale reikia atsiminti, kad vaikas yra 50 % jūsų ir 50 %– kito iš tėvų.

 

  • Vaikas tampa tarpininku tarp tėvų. Vaikai po skyrybų neturėtų tapti kažkokiu įrankiu, skirtu bendrauti tarp buvusių sutuoktinių. Vaikai neturėtų perduoti mamai tėčio žodžių ir atvirkščiai.

 

  • Vienas iš tėvų neleidžia vaikams bendrauti su kitu iš tėvų. Išsiskyrę tėvai neturėtų nė mėginti įskaudinti savo buvusių sutuoktinių, neleisdami vaikams su jais bendrauti. Galų gale taip įskaudinamas ne tik buvęs sutuoktinis, bet ir patys vaikai, o jie dėl tokio vieno iš tėvų elgesio kenčia labiausiai.

 

  • Tėvai prašo vaiko detaliai viską atpasakoti. Tėvai neturėtų pradėti tardyti vaiko, kai jis grįžta namo po apsilankymo pas kitą iš tėvų. Net jei labai norisi viską žinoti apie buvusio sutuoktinio dabartinį gyvenimą, jų meilės nuotykius, naują partnerį, vaiko nereikėtų spausti.

 

  • Tėvai dažnai klaidingai mano, kad vaikai nesupranta tikrosios situacijos. Vaikai viską mato ir pastebi. Todėl išsiskyrę tėvai turėtų stengtis bendrauti civilizuotai, be agresijos ir priešiškumo vienas kitam bent matant atžaloms. Visas santykių problemas reikėtų tėvams spręsti dviese. Vaikui dar sunkiau išgyventi tėvų skyrybas, kai tėvai nemoka kontroliuoti savo emocijų ir minčių.