Uostymas yra natūralaus šuns elgesio dalis. Keturkojai uodžia kvapus taip instinktyviai norėdami išgyventi, tiek įprasminti supantį pasaulį. Tipiškoje šuns nosyje yra maždaug 300 milijonų uoslės receptorių, žinomų kaip kvapo receptoriai, o štai žmogaus nosyje – tik 6 mln. Tai reiškia, kad šuns uoslė 50 kartų stipresnė negu žmonių. Tai, ką šunys gali pajusti nosimi, yra tikrai nepaprasta – šis jų gebėjimas kartais gali net gelbsti žmonių gyvybes!

 

suo

10 dalykų, kuriuos užuodžia šunys, o žmones negali:

 

  • Koronavirusas. JAV Pensilvanijos universiteto darbinių šunų centro direktorė Cindy Otto treniruoja aštuonis Labradoro retriverius užuosti COVID-19. Jeigu tyrimas bus sėkmingas, šunys galėtų būti pradėti naudojami oro uostų patikros nuo koronaviruso punktuose, ligoninėse ir kituose viešose susirinkimo vietose. Be abejo, šunų apuostymas nepakeis medicininio tyrimo, bet kai kuriais atvejais galės būti taikomas kaip neinvazinė alternatyva.

 

  • Žmonės. Šunys turi nepaprastą gebėjimą sekti žmones pagal kvapą, todėl kartais jie pasitelkiami į pagalbą, ieškant dingusių žmonių. Kai kurių veislių šunys geba geriau sekti žmonių pėdsakais nei kitų, tačiau dėl šunų uoslės gebėjimų, kurie laikui bėgant prisitaikė prie jų išlikimo, jų gebėjimai visada yra geresni nei žmonių.

 

  • Vėžys. Mokslininkai patvirtino, kad šunys geba užuosti ankstyvos stadijos vėžį, ypač plaučių ir krūtų. Vėžio augliai gamina baltymus, kuriuose šunys gali užuosti šlapime. Jie gali užuosti skirtingus vėžio tipus: plaučių, šlapimo pūslės, prostatos ir krūties.

 

  • Ovuliacija ir nėštumas. Šunys yra jautrūs kvapams mūsų šlapime, todėl nieko nuostabaus, kad jie gali užuosti ir mūsų hormonus bei hormoninius pokyčius, kurie vyksta moters organizme ovuliacijos ar nėštumo metu. Šunys gali užuosti nėštumą net ankstyvoje stadijoje.

 

  • Emocijos. Šunys dažnai geriau supranta mūsų jausmus geriau nei mes patys. Pasikeitus mūsų emocijoms, pasikeičia ir mūsų hormonų išsiskyrimas (streso hormonai yra kortizolis ir adrenalinas, laimės – oksitocinas). Šiuos hormonus šunys atpažįsta mūsų kvėpavime ir prakaite.

 

  • Patalynės blakės. Parazitai skleidžia nemalonų kvapą iš savo kvapo liaukų. Žmonės šį kvapą užuodžia tik tada, kai patalynės blakių yra tikrai labai daug. Šunys gali užuosti šiuos lovos parazitus pačioje ankstyvoje stadijoje. Reaguojant į tai galima pradėti naikinti patalynės blakes laiku, kol jų dar nėra prisveisę tiek daug, kad išnaikinti būtų labai sunku.

 

  • Šiluma. Nauji tyrimai, atlikiti Švedijos Lundo universitete ir Vengrijos Lorando universitete parodė, kad šunys iš tikrųjų turi sensorines ląsteles savo nosių galiukuose, kurie veikia panašiai kaip infraraudonieji spinduliai. Šios dalelės leidžia aptikti (kitaip tariant, užuosti) temperatūros pokyčius kiekvieną minutę.

 

  • Gamtos katastrofos. Kadangi šunys užuodžia net menkiausius temperatūros pokyčius, jie gali ir prognozuoti ir didelius gamtos įvykius tokius kaip uraganai arba tornadai.

 

  • Narkotikai. Policijos šunys yra specialiai treniruojami atpažinti tam tikras chemines medžiagas, kurių žmogaus nosis nejaučia. Šunims tokia jautri uoslė reikalinga buvo tam, kad jie išgyventų laukinėje gamtoje.

 

  • Diabetas. Šunys gali pajusti gliukozės lygio kraujyje pokyčius iš žmogaus iškvepiamo oro ir tai gali padėti nustatyti diabetą, įspėti jau sergančius diabetu apie pavojingai nukritusį gliukozės lygį.