„Nesiruošiau muzikinei karjerai, tik dėl grynos sėkmės sužinojau, kad turiu ne tik talentą ir klausą, bet ir aistrą muzikai“, – ne kartą sakė vienu geriausių prodiuserių muzikos istorijoje vadinamas Clive’as Davisas. Jo dėka pasaulis turėjo galimybę išgirsti daugybę šlovės viršūnę pasiekusių atlikėjų, kurie be jo pagalbos nebūtų žinomi.

 

New,York,,New,York,-,October,16:,Clive,Davis,AttendsProdiuserio ir dainininkės tandemas

 

Žinomas ne tik dėl puikios uoslės atlikėjams, bet ir dėl didžiulės kaklaraiščių kolekcijos, šiandien C. Davisas dėvi juodai baltai dryžuotą kaklaraištį, prie jo derančią nosinaitę ir puošiasi savo firminiais tamsintais akiniais. Tamsaus raudonmedžio knygų lentynos, aligatoriaus oda apmuštas kavos staliukas ir neutralių atspalvių minkšti baldai – milijardieriaus jachtos interjero dalis. Ant visiškai baltų sienų ryškūs menininkų paveikslai ir nespalvotos šios jachtos šeimininko nuotraukos su draugais: Barry Manilow, Michaelu Keatonu ir pačia Whitney Houston.

 

9-ojo dešimtmečio pradžioje C. Davisas iškart suprato, kad W. Houston, kuri vaikystėje dainavo gospelo chore, Niujorko naktiniame klube, taps pasauline žvaigžde. Vyras nedelsdamas paskatino ją pasirašyti sutartį su jo paties 1974 m. įkurta muzikos leidykla „Arista Records“, kuri, jam vadovaujant, W. Houston padėjo šauti į kiekvieno muzikanto trokštamas viršūnės – tapo viena daugiausia savo muzikos įrašų parduodančia atlikėja muzikos istorijoje. Pardavimai viršijo 200 mln. įrašų visame pasaulyje. Tai buvo įspūdingas tandemas, kurį siejo muzika ir draugystė.

 

2012 m. vasario 11 d. popietę, tą dieną, kai W. Houston turėjo dalyvauti legendiniame C. Daviso kasmetiniame pasibuvime prieš oficialų „Grammy“ renginį „Beverly Hilton“ viešbutyje Beverli Hilse, 48 metų W. Houston rasta negyva 434 liukso numerio vonioje. Los Andželo apygardos koronerio biuras pranešė, kad mirties priežastis – skendimas dėl aterosklerozinės širdies ligos ir kokaino vartojimo pasekmių. Toksikologijos rezultatai atskleidė, kad prieš mirtį ji vartojo įvairių antidepresantų mišinį, kanapių ir kokaino. Tą vakarą renginys prieš „Grammy“ tapo paskutinės minutės duokle dainininkei. „Aš esu sugniuždytas dėl to, kad praradau žmogų, kuris tiek daug metų man reiškė tiek daug. Whitney buvo gražus žmogus ir neprilygstamas talentas“, – tą vakarą nuo scenos savo svečiams sakė akivaizdžiai sukrėstas C. Davisas.

 

W. Houston padarė didelę įtaką C. Davisui. Po legendinio filmo „Asmens sargybinis“, kuriame dainininkė vaidino kartu su Kevinu Costneriu, jos prodiuserio gyvenimas pasikeitė – iš šešėlio jis išniro į šviesą ir tapo žinomu daugeliui melomanų. C. Daviso sūnus Dougas prisimena, kaip važiavo namo iš beisbolo varžybų su tėvu iškart po to, kai pasirodė filmas „Asmens sargybinis“. „Tėtis mėgo važinėti nuleidęs langą. Mes važiavome per Harlemą ir sustojome prie šviesoforo, o šalia mūsų stovėjo automobilis su taip pat atidarytu langu. Visi automobilyje ėmė sakyti „O, Dieve, čia Clive’as Davisas“. Jie visi jam mojavo. Tai buvo momentas, kai nusišypsojau ir pagalvojau, kad mano tėtis nėra toks, kaip kiti tėčiai“, – žurnalistams pasakojo D. Davisas.

 

Muzika buvo svetima

 

Nors C. Davisas vienas labiausiai apdovanotų vyrų šou versle – tarp jo apdovanojimų yra penkios „Grammy“ statulėlės ir vieta Rokenrolo šlovės muziejuje, tačiau nedaugelis žino, kad jo gyvenimo pradžioje muzikos nebuvo. Viena didžiausių Amerikos muzikos pramonės figūrų per pastaruosius septynis dešimtmečius gimė 1934 m. balandžio 4 d. Brukline, Niujorke, darbininkų šeimoje. Dar vaikystėje buvo aišku, kad turi dovaną suprasti skaičius geriau nei kiti. Nors jis pirmasis garsiai pasakė, kad nebuvo pats gražiausias vaikas, labiau žemiškas ir jaukus, Clive’as augdamas turėjo daug talentų. Sugebėjo tiksliai įvertinti savo beisbolo herojų statistiką, nepriekaištingai dainuoti ir būti geriausiu studentu. Abu C. Daviso tėvai mirė, kai jis dar buvo paauglys. Kuriam laikui apsigyveno pas vyresnę ištekėjusią seserį, gyvenusią Bayside, Niujorke. „Tėvų mirtis buvo pats baisiausias įvykis mano gyvenime. Staiga netekau atramos. Buvau ekonomiškai pažeidžiamas. Mano darbo etika sustiprėjo. Sėkminga karjera tapo itin svarbi“, – prisipažįsta vyras. Pasinėrė į studijas ir gavo stipendiją Niujorko universitete, kur 1953 m. apgynė politikos mokslų daktaro laipsnį ir gavo dar vieną stipendiją Harvardo teisės mokykloje. 1956 m., baigęs Harvardą, tapo „Columbia Records“ teisininku, o po personalo restruktūrizavimo paskirtas „Columbia-CBS Group“ muzikos įrašų kompanijos vadovu. „Tai nereiškė, kad esu muzikalus. Buvau visiškai tam nepasiruošęs“, – prisimena vyras. „New York Times“ žurnalistas Geoffrey Stokesas rašė: „Kaip „Columbia Records“ prezidentas, C. Davisas buvo įtakingiausias žmogus įrašų industrijoje. Jis surinko vieną įspūdingiausių talentų sąrašų, kurį kada nors turėjo ta pati įrašų kompanija. „Columbia“ pasirašė sutartis ir prodiusavo tokius menininkus kaip Janis Joplin, „Santana“, „Pink Floyd“, Billy Joelas ir Bruce’as Springsteenas.“ C. Davisas taip pat dirbo su tokiais žmonėmis kaip Barbra Streisand, Paulas Simonas ir Laura Nyro, dalyvavo didžiausiuose ir daugiausia dėmesio sulaukusiuose to meto muzikos industrijos vakarėliuose. Jam vadovaujant „Columbia Records“ pelnas itin išaugo. Leidykla tapo vienu sėkmingiausių muzikos verslų, kuris kada nors sukurtas.

 

Tačiau 1973 m. vasarą C. Davisas buvo netikėtai atleistas iš prezidento posto „CBS Records Group“. CBS vadovai apkaltino C. Davisą panaudojus 94 000 JAV dolerių įmonės pinigų asmeninėms išlaidoms. Iki šiol vyras tvirtina, kad „oficiali“ jo atleidimo priežastis neva tik patogus pasiteisinimas, o iš tikrųjų jo greitas pasitraukimas buvo asmenybės konflikto klausimas.

 

Verslas, išgelbėjęs karjerą

 

Ilgai nesėdėjo be darbo. 1974 m. perėmė mažos ir sunkiai besiverčiančios įrašų kompanijos, įsikūrusios Niujorke, vairą. Kitais metais jis pervadino leidyklą į „Arista Records“ ir ėmėsi ieškoti būsimų žvaigždžių. Viena pirmųjų kompanijos sėkmės istorijų – dainininkas Barry Manilow. 1975 m. pasirašęs sutartį kaip jaunasis popdainininkas, B. Manilow noriai priėmė C. Daviso patarimą, kokias dainas įrašyti ir kurios melodijos greičiausiai patektų į topų viršūnes. Per dvejus metus jis tapo superžvaigžde, jo albumai tapo platininiais, o bilietai į visus koncertus iššluoti. Per pirmuosius trejus gyvavimo metus „Arista Records“ pateko į pelningiausių įrašų kompanijų Amerikoje dešimtuką. C. Davisas, buvęs bendrovės dalininku, 1980 m. pardavė kompaniją Vokietijos konglomeratui „Bertelsmann Music Group“. Jis išlaikė įmonės prezidento pareigas ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su savo rastais menininkais ir prodiuseriais, siekdamas parduoti milijonus jų įrašų.

 

Vieša paslaptis atskleista

 

Tik 2013-aisiais C. Davisas pripažino tai, ką daugelis jau kurį laiką žinojo: po dviejų santuokų ir keturių vaikų jis turėjo vyrą partnerį. 80-metis muzikos magnatas savo seksualumą atskleidė naujuose memuaruose sakydamas, kad po pusę amžiaus trukusių santykių su moterimis dabar jis yra ilgalaikis kito vyro partneris. Knygoje „Mano gyvenimo garso takelis“ C. Davisas prisimena, kad pirmą kartą su vyru pasimylėjo „Studio 54“ (Brodvėjaus teatras), kai buvo vedęs antrąją žmoną Janetą Adelberg. „Tą naktį išgėręs užtektinai alkoholio buvau atviras reaguoti į jo seksualines užuominas. Ar nervinausi? Visiškai. Ar dangus atsivėrė? Ne. Bet tai teikė pasitenkinimą“, – knygoje rašė muzikos prodiuseris. Ši patirtis vyrą paskatino ieškoti savęs. 1985 m. išsiskyręs su J. Adelberg susitikinėjo su abiejų lyčių partneriais. Nuo 1990 m. jo ilgalaikiai santykiai buvo su vyrais. C. Davisas taip pat prisipažino, kad jo besivystantį seksualumą buvo ypač sunku suprasti vienam sūnų, koncertų organizatoriui Mitchui. Tačiau po vienų sunkių metų abu vyrai vėl palaiko gerus santykius.

 

Autorius Monika Budnikienė