Sėklų daiginimas – populiarus ir nesudėtingas būdas užsiauginti šviežių, pavasariu kvepiančių žalumynų. Taip pat tai puiki treniruotė prieš prasidedant sodinimui šiltnamyje ar lauko lysvėse. Štai keletas praktinių patarimų, kurių verta laikytis pradedant daiginti.

 

Sprouting,Glass,,Germination,Glass,For,Sprouts,,Filled,With,Green,Sprouts,Ką verta daiginti stiklainyje?

 

Augalų daigai laikomi itin vertingu maisto produktu. Valgomi vieni, naudojami salotoms ar žaliesiems kokteiliams ruošti. Daigai ne tik turi daug mineralinių medžiagų bei vitaminų, bet ir šarmina organizmą. Vienos paprasčiausiai ir greičiausiai sudaiginamų sėklų – liucernos. 100 g liucernų daigų yra 9 % baltymų normos, 15 % vitamino C ir 39 % vitamino K. Šie daigai naudingi turintiems aukštą blogojo cholesterolio lygį kraujyje, nes mažina jį. Kitas puikus baltymų ir vitaminų šaltinis – ožragių sėklos. Naudingos sutrikus virškinimui, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, ožragės rekomenduojamos moterims, nes šiame augale yra medžiagų, kurios artimos estrogenams. Netgi šaltuoju metų laiku lengvai sudygsta ridikėlių, dobilų, garstyčių ir kitos sėklos. Visus šiuos gardžius ir vertingus augalus galima daiginti tiesiog stiklainyje. Dar reikia marlės ir virvelės ar gumytės, pakeisiančios dangtelį. 1 litro talpos stiklainiui paprastai naudojama apie šaukštelį pasirinktų sėklų. Jos užpilamos vandeniu, kad galėtų laisvai plūduriuoti ir paliekamos per naktį išbrinkti kambario temperatūroje. Siūloma mirkyti ne trumpiau kaip 8 val. Tuomet vandenį atsargiai nupilti, o sėklas perplauti. Ant stiklainio viršaus uždėti marlę ir pritvirtinti virvele. Patyrę daigintojai pataria kelias minutes palaikyti apvertus, kad per marlę išvarvėtų vandens perteklius, o tada pastatyti gulsčiai. Tą pačią sėklų perplovimo procedūrą rekomenduoja atlikti du kartus per parą – ryte ir vakare. Per 5–7 dienas iš šaukšto sėklų, atsižvelgiant į jų dydį, išauga maždaug iki 1 l daigų. Tinkami valgyti, kai ant stiebelio prasiskleidžia du lapeliai. Jei lapelių daugiau, vadinasi, daigas jau peraugo ir turi mažiau vertingųjų medžiagų. Greičiausiai iki tinkamo valgyti dydžio sudygsta smulkios sėklos – liucernų, dobilų. Stambesnės, pavyzdžiui, ožragių, dygsta ilgiau. Taip daiginamos sėklos gauna šviesos, tad daiguose prisigamina daugiau organizmui reikalingo cholorofilo.

 

Daiginimas žemėje

 

Saulėgrąžų, brokolių, grikių sėklas geriau daiginti žemėje. Itin mėgstami saulėgrąžų daigai. Juose apstu vitamino D, kurio žiemą visiems trūksta. Tai puikus lecitino, atsakingo už riebalų apytaką kraujyje, šaltinis, taip pat turi daug baltymų. Saulėgrąžų daigai šaltymečiu gali pakeisti salotas. Švieži daigeliai net vertingesni už špinatus ar lapinius kopūstus. Be to, jų skonis priimtinas net vaikams. Tiesa, norint namuose daiginti saulėgrąžų, jų reikia įsigyti su lukštais ir termiškai neapdorotų. Užkandžiams skirtos sėklos nesudygs. Prieš daiginant nuplauti ir užmerkti 8–12 val. Tuomet vandenį nupilti ir sėklas perplauti. Laikyti drėgnai dar apie parą. Pasirodžius šaknelėms, būtina perkelti į daigyklą ar lovelį su substratu. Žemės sluoksnis inde turėtų siekti maždaug centimetrą. Norint, kad daigai būtų gražesnės formos, indą su žeme ir sėklomis galima prispausti sunkesniu daiktu. Taip užspaustas saulėgrąžas, laistant kiekvieną dieną, būtina laikyti maždaug 4 dienas. Tuomet padėklą su sudygusiomis saulėgrąžomis perkelti ant palangės. Maždaug 7–11 auginimo dieną jau galima džiaugtis ir skanauti šviežių daigų. Saulėgrąžas reikėtų auginti, kol dar nepasirodė antras vainikėlis, nes paskui augalas atsiskiria nuo sėklos ir praranda maistines savybes. Lygiai taip pat žemėje auginami brokoliai, grikiai. Grikių daiguose gausu vitaminų A ir C, aminorūgščių, tačiau jų nevalia valgyti per daug, nes turi fagopirino, kuris gali sukelti odos jautrumą saulei. Žemėje daiginami ir kviečių želmenys. Tiesa, jie nevalgomi, nes žmogaus kūnas negali suvirškinti kietos celiuliozės membranos, tad reikėtų spausti sultis. Kviečių želmenų sultys šalina toksinus iš organizmo. Jų sudėtyje yra net 70 % chlorofilo.

 

Close-up,Tender,First,Sprouts,Of,Soybean,In,The,Open,Field.Sodinukų sezonas prasideda vasario pabaigoje

 

Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje jau galima daiginti ne tik mažuosius žalumynus, bet ir sodinukus, kurie vėliau bus perkeliami į šiltnamį ar daržą. Anksčiausiai pradedamos daiginti įvairių pavasarinių gėlių sėklos. O tuomet ateina metas pomidorams, paprikoms, salierams. Tiesa, kad būsimieji sodinukai suvešėtų, jais būtina tinkamai rūpintis. Beveik visas sėklas prieš sėjant į dirvą rekomenduojama bent kelias valandas palaikyti vandenyje. Kai dauguma sėklų pasipučia, paburksta, o kai kuriose pasirodo daigeliai, jau galima traukti iš vandens ir sėti į drėgną žemę. Paprasčiausia sėti į durpių daigyklas, specialiai sukurtas taip, kad greičiau garintų vandenį. Tad mažėja tikimybė, jog besiformuojančioms šaknims pakenks vandens perteklius. Tačiau daiginimui galima pritaikyti ir indelius nuo jogurto ar kitų produktų. Daigyklą gali pakeisti net kartoninės kiaušinių pakuotės. Tuomet būtina išsirinkti tinkamą substratą. Paprastai siūloma naudoti specialią žemę. Mat ji būna pagerinta mikroelementais ir perlitu, kuris skirtas drėgmei reguliuoti. Sėklas sėti į lengvą, purią, neperlietą žemę – suberti ir švelniai įspausti. Indelius laikyti šiltoje vietoje. Temperatūra turėtų siekti bent 20 ºC. Kai kuriems augalams reikia daugiau šilumos. Paprikos geriausiai dygsta maždaug 26 ºC, o pomidorų sėklos – 24 ºC temperatūroje. Kokios reikia konkrečiam augalui, dažniausiai nurodyta ant jo sėklų pakuotės. Pasėjus daigyklą pridengti plėvele. Tiesa, ją būtina kasdien nuimti bent kelioms minutėms ir leisti dirvai pakvėpuoti. Tai galima daryti laistant. Kol sėklos dar nesudygusios, žemę geriausia drėkinti purkštuvu – sudygti turėtų po kelių savaičių. Kai augalai paaugs ir pradės leisti lapelius, persodinti į didesnį indelį arba vazoną. Laikyti ant palangės ar kitoje kuo šviesesnėje vietoje tol, kol sodinukus bus galima perkelti į šiltnamį arba lauko lysvę.

 

Dažniausios klaidos

 
  • Per mažai šviesos. Sodinukams reikia daug šviesos. Daiginimo indeliai su pasėtomis sėklomis laikomi kuo geriau apšviestoje vietoje, paprastai prie pietinio lango. Jeigu namuose natūralios šviesos trūksta, galima naudoti specialias augalų lempas arba įsigyti paprastesnius fluorescencinius šviestuvus, kurių aukštis reguliuojamas. Šviestuvus statyti kuo arčiau sodinukų, tačiau jų neliečiant. Įjungtą šviesą laikyti 12–16 val. per parą.
  • Per daug arba per mažai vandens. Laistymas – tikriausiai sudėtingiausia augalų auginimo dalis. Jei vandens per daug ar per mažai, sėklos pasmerktos pražūčiai. Dirvožemį reikia išlaikyti drėgną, bet ne šlapią.
  • Pradedama per anksti. Per ankstyva sėja – viena dažniausiai pasitaikančių ir kartu didžiausių klaidų. Dauguma augalų nemėgsta šalčio. Žemoje temperatūroje ir vėsiame dirvožemyje išaugę sodinukai nebus stiprūs, taip pat išaugs menkiau atsparūs įvairiems kenkėjams ir ligų sukėlėjams.
  • Sėjama per giliai. Kaip giliai sėti sėklas, priklauso nuo jų rūšies. Paprastai visa sodinimo informacija pateikiama ant pakuotės. Kai kurioms sėkloms reikia visiškos tamsos, o kitoms šiek tiek šviesos. Jeigu ši informacija nenurodyta, rekomenduojama sėti du ar tris kartus giliau nei pats sėklos plotis.
  • Pamirštos etiketės. Organizuotas sėklų ženklinimas itin pravartus, nes pasėjus sėklas ir pradėjus augti sodinukams lengva pasimesti, kurioje daigykloje kas auga. Ženklinimui tinka naudoti pagaliukus nuo ledų – žymekliu užrašyti augalų pavadinimus ir susmaigstyti į dirvožemį.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė