Teoriškai akmeniniais peiliukais ūsus formuoti galėjo jau akmens amžiaus žmogus, gyvenęs 30000 metų prieš Kristų. Tačiau ar taip buvo praktiškai – neįmanoma pasakyti. Ūsai – tai vyriškumo ir galingumo simbolis. Tai pats akivaizdžiausias ženklas, kad berniukas tapo vyru. Praeityje vešlūs ūsai asociavosi su kariniu laipsniu ir patirtimi: plonus ūsus augindavo naujokai, o vešlią barzdą – patyrę generolai.

 

Šiuo metu ne daugelis ryžtasi auginti ūsus. Nuo praėjusio amžiaus vis daugiau vyrų ėmė skusti ūsus, nes jie priminė skaudžius istorinius įvykius ir neteisingą diktatorių A. Hitlerio ir J. Stalino valdymo būdą. Tik devintajame dešimtmetyje, trumpam buvo grįžusi ši vyriškumo mada. Galbūt ūsai buvo pamiršti nepelnytai? Juk tinkamai parinkus stilių, jie pagyvina vyro veidą, suteikia išsikirtinumo.

 

Nuo senų laikų vienas populiariausių stilių – į viršų užraityti ūsai. Tokie ūsai – ploni ir šiek tiek ilgesni šonuose. Dabitos tokių ūsų galiukus užriesdavo į viršų ir užtvirtindavo formavimo vašku.

 

Kitas ūsų stilius išpopuliarėjo, kai britų rašytojas Saksas Rohmeris išleido romaną „Daktaro Fu Mančo dukra“. „Fu Mančo“ ūsai ploni ir ilgi, nuo viršutinės lūpos ligi smakro.

 

Panašus, tik ovalesnis ūsų stilius vadinamas „Pasaga“. Tokie ūsai gali būti formuojami kvadratu arba apvaliai. Vyrai su „Pasagos“ ūsais dažnai pasilieka ir stilingą retro barzdelę.

 

Ilgiausios pasaulyje barzdos rekordas priklauso indui Bajasinhui Juvansinhui Gurjarui. Beveik 4 metrų barzdą indas augino 22 metus.

 

Daugybė kino ir serialų aktorių augina ūsus, kad sukurtų išskirtinesnį personažą. Su ūsais vaizduojamas kompiuterinio žaidimo personažas Mario, Erkiulis Puaro iš Agatos Kristi detektyvų,  1959 – 1964 metų daugiaserijinio animacinio filmuko „Teisinguolis Dadlis“ piktadarys Snaidlis Viplešas.