Pastaruosius dvejus metus Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pirmenybė yra teikiama daugiabučiams, kurie priklauso kvartalui ir yra įtraukti į savivaldybės kvartalinės renovacijos projektus. Šiais projektais siekiama atnaujinti ne pavienius namus, o visą kvartalo infrastruktūrą: žaliąsias zonas, kiemų aikšteles, jų apšvietimą ir pan. Kodėl nuo pavienių namų yra pereinama prie didesnio dėmesio kompleksinei renovacijai?

 

BETA_logo (2)

 

Šiandienai daugiau nei pusė Lietuvos savivaldybių, t.y. 35, yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo programas. Anot Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, kvartaline renovacija yra siekiama miestų gyventojams sukurti visapusiškai geresnę gyvenimo aplinką.

 

„Įgyvendinę kvartalinės renovacijos projektus galime pasiekti geresnių rezultatų nei atnaujinant pavienius namus, dėl to džiaugiamės, jog savivaldybės aktyviai prisideda prie šio proceso tvarkant aplinką, formuojant žemės sklypus prie daugiabučių, pagal renovuotų namų energijos poreikį atnaujinant šilumos tinklus“, – pasakojo K. Mažeika konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“, kurią organizavo BETA.

 

Agentūros direktorius Valius Serbenta pabrėžia, jog renovacija yra siekiama ne tik apšiltinti pavienių daugiabučių sienas, norint sumažinti šildymo sąskaitas gyventojams, bet ir padidinti namų gyventojų komfortą, kad gyvenamoji aplinka taptų jaukesnė: „Skatiname visas savivaldybes rengti kvartalų ir atskirų miestų atnaujinimo programas siekiant pirmiausia kvartalų infrastruktūros sutvarkymo ir pritaikymo gyventojų poreikiams, bei, žinoma, energinio efektyvumo didinimo.“

 

BU9B0470

 

Augantis aktyvumas

 

V. Serbentos teigimu, nuo 2016 m. buvo įgyvendintos trys demonstracinės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos – Šiaulių, Birštono ir Utenos savivaldybėse. Prie jų prisidėjo ne tik agentūra, bet ir partneriai iš Vokietijos. Būtent šioje šalyje kvartalinės renovacijos projektų įgyvendinimas jau yra įsibėgėjęs.

 

Remiantis paskutinių dviejų kvietimų teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti duomenimis akivaizdu, kad savivaldos indėlis didinant pastatų energinį efektyvumą artimiausioje ateityje didės – beveik 80 proc. visų planuojamų projektų bus įgyvendinti per savivaldybes. Į kvartalų energinio efektyvumo programas jau įtraukta 117 kvartalų.

 

zenklas_2015 04 13

 

Reikalavimas sutaupyti bent 20 proc. energijos

 

 

Simona Ramanauskienė, BETA Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus vedėja, konferencijos metu teigė, kad įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektai per metus padėtų sutaupyti 300 tūkst. MWh šiluminės energijos, o vieno kvartalo atnaujinimas vidutiniškai truks apie 7 metus.

 

„Iš esmės energijos sutaupymai labiausiai susiję su daugiabučių renovacija, tačiau įgyvendinant Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, vienas iš reikalavimų – realizuoti ne mažiau kaip dvi energinį efektyvumą didinančias priemones. Neužtenka tik renovuoti viešuosius pastatus ir daugiabučius, papildomai galima modernizuoti šilumos tiekimo tinklus ar neefektyvų gatvių apšvietimą pakeisti energiškai efektyvesniu. Taip pat dar reikėtų ir gyvenimo kokybę kvartale gerinančių priemonių, pavyzdžiui, įrengti vaikų žaidimų aikšteles, dviračių takus ir pan.“, – pasakojo S. Ramanauskienė.

 

Įgyvendinant kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas reikėtų nepamiršti, jog būtina pasiekti ne mažesnį nei 20 proc. kvartale suvartojamos energijos sutaupymą. Būtent dėl šio reikalavimo svarbu skaičiuoti kvartalo sunaudojamą energijos kiekį bei planuojamus sutaupymus.

 

Darbų įgyvendinimo taisyklės išlieka tokios pačios

 

Svarbu priminti, kad nors kvartalinė renovacija apima grupę daugiabučių, pagrindinės renovacijos bei rangos darbų taisyklės nesikeičia – rangos ir techninės priežiūros darbai įsigyjami kiekvienam projektui atskirai, o renovacijos procesą prižiūri atestuoti techninės priežiūros bei kiti specialistai. Rangos darbai turi būti įgyvendinti tiksliai pagal techninį projektą, o visam rangos darbų procesui galioja Statybos įstatymas bei kiti teisės aktai, apibrėžiantys, kaip atrodo renovacijos dalyvių pareigos ir svarbiausi tikslai, rangos darbų eiga bei šių darbų kontrolė.

 

Aplinkos ministro K. Mažeikos teigimu, svarbiausia užduotis išlieka renovacijos darbų kokybės akcentavimas: „Pastaruoju metu pastebime, jog gyventojai aktyviai naudojasi savo teisėmis ir įsitraukia į savo namo renovacijos procesą, stebi, ar darbai atliekami kokybiškai. Gyventojams rūpi, kad daugiabučio modernizacijos rezultatas būtų ne tik estetinis, bet ir ekonominis – būtų pasiekti efektyviausi rezultatai energiją taupančiomis priemonėms.“