Askorbo rūgštis, arba vitaminas C, tirpsta vandenyje ir aptinkamas daugelyje šviežių augalinių maisto produktų. Jis organizme veikia kaip galingas antioksidantas, saugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Taip pat skatina žaizdoms gyti padedančio baltymo kolageno gamybą, reikalingas imuninei sistemai palaikyti ir dalyvauja daugelyje kitų organizmo funkcijų. Visgi šiuolaikiniai mokslininkai prabyla ir apie dar vieną vitamino C naudą. Vartojant itin didelėmis dozėmis, jis gelbsti kovojant su onkologiniais susirgimais.

 

vitaminai

Perspektyvi vitaminų terapija

 

Maisto papildų žmonės paprastai griebiasi tuomet, kai nepavyksta reikalingomis medžiagomis organizmo aprūpinti su maistu. Visgi mokslininkai mano, kad vitaminus vartojant kaip terapines priemones galima apsisaugoti nuo kai kurių lėtinių ar net onkologinių ligų. Mat moksliniais tyrimais įrodyta, kad didelės dozės skirtingų vitaminų daro poveikį skirtingų rūšių vėžiui. Net 11 m. trukęs eksperimentas JAV parodė, kad specifinis multivitaminų kompleksas padeda sumažinti prostatos ir gaubtinės žarnos vėžio riziką vyresniems nei 50-ies vyrams. Tyrime dalyvavo net 14 000 amerikiečių, kurių bendra rizika susirgti bet kokios rūšies vėžiu sumažėjo penktadaliu ir daugiau. Tuo pat metu Europos perspektyvinis vėžio ir mitybos tyrimų programos (EPIC) specialistai tyrė B grupės vitaminų įtaką vėžio rizikos lygiui. Pastebėta, kad tiems, kurių kraujyje rasta didesnė vitaminų B6 ir B9 bei metionino koncentracija, tikimybė susirgti plaučių vėžiu buvo net 50 % mažesnė nei patiriantiems šių vitaminų trūkumą. Plaučių vėžio riziką mažina ir vitaminas E. Jo nestokojant tikimybė susirgti sumažėja 35–53 %. O štai vitaminas D, manoma, gali padėti esant gaubtinės, storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžio rizikai. Krūties vėžiu sergančioms moterims didelės vitamino D dozės padeda ilginti gyvenimo trukmę. Tai atskleidė Vokietijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 1300 onkologinių pacienčių. Sergantiems vėžiu labai reikšmingas ir vitaminas C. Tyrimai rodo, kad onkologinių pacientų, kuriems skiriama speciali dieta ir 40–75 g vitamino C per savaitę, augliai gali reikšmingai sumažėti, kartais net iki 50 %.

 

Reikšmingas vitamino C poveikis

 

Pirmą kartą naudoti vitaminą C kaip vieną onkologinių ligų gydymo priemonių pasiūlyta dar XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Pirmiausia jo nauda sieta su kolageno gamybos skatinimu ir ląstelių apsauga. Iškelta hipotezė, kad šis vitaminas gali apsaugoti sveikus audinius nuo auglių invazijos ir metastazių. Be to, atkreiptas dėmesys, kad sergantiems vėžiu dažnai reikšmingai trūksta vitamino C. Tad šį vitaminą pradėta rekomenduoti vartoti papildomai tam, kad sustiprėtų onkologinio ligonio imunitetas ir bendra būklė. Vėlesni tyrimai parodė, kad vitaminas C iš tiesų pagerina onkologinėmis ligomis sergančių pacientų išgyvenamumą. Taip pat pastebėta, kad vitaminas C vėžio ląstelėms yra nuodingas. Tad gali apsaugoti nuo naujų kraujagyslių, maitinančių auglį ir padedančių jam augti, formavimosi. Galiausiai išsiaiškinta, kad itin didelės vitamino C dozės gali kauptis auglyje ir trukdyti jam augti. Visgi tam, kad šios didelės vitamino C dozės galėtų patekti į organizmą ir būti tinkamai įsisavintos, vien valgyti citrinų nepakanka. Jo turi būti suleidžiama tiesiai į paciento kraują. Įvairūs tyrimai parodė, kad leidžiamasis vitaminas C turi nuo vėžio saugančių savybių, gerina pacientų savijautą, mažina uždegimo požymius ir lėtina auglio augimą. Be abejo, terapinės šio vitamino dozės gali turėti tam tikrą nepageidaujamą poveikį, tačiau dažniausiai nežymų. Tai papildoma apkrova inkstams, taip pat pastebimi odos bėrimai. Tradiciškai sutariama, kad bet kokia tiesioginė intervencija, kai praduriama oda, didina infekcijų riziką. Visgi tik tuomet, kai tai atliekama neprofesionaliai ir ne gydymo įstaigoje.

 

Naujausi tyrimai

 

Leidžiamojo vitamino C terapija itin domina mokslininkus, ieškančius būdų įveikti onkologines ligas. Mat ši medžiaga, skirtingai nei chemoterapiniai vaistai, nežalinga visam organizmui ir gali būti naudojama paveikti tik konkretų taikinį, t. y. auglį. Tai dar 2012 m. pamėgino padaryti grupė mokslininkų iš Otago universiteto (Naujoji Zelandija), o tyrimo išvadomis pasidalijo žurnale „Free Radical Biology and Medicine“. Tyrėjai nustatė, kad didelės vitamino C dozės pažeidžia DNR ir taip sunaikina vėžines ląsteles. Eksperimentams naudotos smegenų vėžio ląstelės, kurios kai kada visiškai atsparios radioterapijai. Naujojoje Zelandijoje atlikti laboratoriniai eksperimentai su gyvūnais taip pat parodė, kad didelės vitamino C dozės padeda sunaikinti įvairių rūšių vėžio ląsteles. Leidinyje „Nature Communications“ Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai skelbia, kad taikant specifinę ir saugią onkologiniams pacientams mažo kaloringumo dietą bei vitamino C terapiją pasiekiami itin reikšmingi rezultatai kovojant su onkologiniais susirgimais. Pirmiausia paaiškėjo, kad suvartojant mažai kalorijų ir valgant tik augalinį maistą organizmas pradeda kurti augliui nepalankią terpę. O tokiomis sąlygomis vitamino C terapijos poveikis dar labiau sustiprėja. Didžiausią efektą toks gydymo būdas turėjo vėžinėms ląstelėms su geno KRAS mutacija. Geno KRAS mutacija lemia, kad kūnas priešinasi daugumai vėžio gydymo metodų ir mažina tikimybę, jog pacientas išgyvens. Šios mutacijos sutinkamos maždaug 25 % visų žmogaus vėžinių susirgimų ir pusėje kolorektalinio vėžio atvejų.

 

Naudinga žinoti

 
  • Žmogus pats nepajėgus sintetinti vitamino C, todėl jo turi gauti su maistu ir / ar maisto papildais.
  • Vitaminas C tirpsta vandenyje, todėl organizme nesusidaro jo atsargų.
  • Savaitę kasdien geriant po 2 tabletes aspirino, vitamino C koncentracija organizme sumažėja perpus.
  • Kiekvieno asmens organizme vitamino C koncentracija skiriasi, nors paprastai sudaro 2 g. Jei organizme tėra 300 mg vitamino C, žmogus serga skorbutu ir kyla pavojus gyvybei.
  • 83,5 mg – vidutinė vitamino C paros dozė moterims; 90 mg – įprastinė paros dozė suaugusiesiems; 105,2 mg – vidutinė paros dozė vyrams; 250 mg–1 g – dozė, profilaktiškai sauganti nuo peršalimo; 1 g geriant kaip askorbo rūgštį gali kilti skrandžio problemų; 2 g – didžiausia saugi geriama dozė, nesukelianti viduriavimo ar šlapimo nelaikymo; 5 g – dozė, nuo kurios pradedama intraveninė vitamino C terapija; 10–100 g – standartinė intraveninės vitamino C terapijos dozė.
  • Vitamino C taikymas didelėmis dozėmis padeda išvengti širdies ligų ir insulto.
  • Mokslininkų manymu, ateityje gydant vėžį prioritetas bus skiriamas mažai toksiškiems preparatams. Panašiai kaip infekcijoms gydyti naudojami ne plataus spektro, o tik tam tikras bakterijas naikinantys antibiotikai.