Gydymas garsais: skamba labai jausmingai. Muzika nėra dirbtinai sukurtas ar atrastas dalykas. Tai yra kažkas, kas įgimta mums visiems. Todėl nieko nuostabaus, kad nuo seno gydymas garsais buvo taikomas kaip terapija, padedančia sumažinti ir gydyti daugelį ligų ir sveikatos sutrikimų.

 

garsai

Muzika yra neatsiejama nuo pramogų, ekspresijos, švenčių, ceremonijų, laisvalaikio ir bendravimo. Nesvarbu, ar žmogus yra muzikalus, ar ne, muzika vis tiek yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurie suvienija skirtingų kultūrų, tikėjimų ir pasaulio kampelių žmones.

 

Muzikos klausomės per verstuves, švęsdami meilę ir per laidotuves, norėdami paskutinį sykį atsisveikinti. Jos klausomės, kai nuobodžiaujame ir šokame muzikos ritmu, kai norime pasilinksminti. Mes dainuojame panegirikas ir garbiname savo dievus su muzika.

 

Tačiau, ko gero, svarbiausia yra tai, kad muzika gydo. Pagalvokite apie visus tuos kartus, kai klausėtės liūdnų dainų, kai jautėtės nusiminę ir energingų, ritmiškų dainų, kai jautėtės laimingi. Muzika yra terapija.

 

Gydymo garsu istorija siekia senovės Graikijos laikus. Apolonas buvo muzikos ir medicinos dievas (keistas, bet, kita vertus, puikiai suprantamas derinys). Tikėta, kad Asklepijas gali išgydyti psichinius sutrikimus su dainomis. Filosofai Platonas ir Aristotelis teigė, kad muzika veikia sielą ir emocijas. Hipokratas taip pat savo pacientas grodavo muziką.

 

Senovės Egipte muzikos terapija buvo visų šventyklų pagrindas. Bibliniais laikais muzikos instrumentai buvo naudojami išvaryti blogio dvasias iš žmogaus kūno. Vietinių Amerikos gyventojų arba indėnų kultūroje dainos ir šokia būdavo naudojami, siekiant išgyti ligonius. Pavyzdžiui, kad muzikos garsai gydo yra nesuskaičiuojama daugybė!

 

1940 metais JAV kariuomenė įtraukė muziką į savo programas, skirtas atgauti jėgas armijos personalui per II pasaulinį karą. Dabar tai laikoma oficialia gydymo garsu terapijos pradžia.

 

Šiandien muzikos terapija taikoma arba labai rekomenduojama, turint bet kokių medicininių nusiskundimų bei dvasiniam tobulėjimui. Nors gydymas garsu vis dar laikomas alternatyviąja medicina, tačiau jau yra surinkta pakankamai įrodymų, rodančių naudą emocinei ir fizinei savijautai.

 

Gydymas garsu dažnai yra nepelnytai nuvertinamas. Kai kurie žmonės yra įsitikinę, kad jį taiko šarlatanai ir kiti, naivūs bei ekscentriški, žmonės, kurie ieško magiškų problemų sprendimų būdų visur ir visada ir nepasikliauja šiuolaikine medicina. Tačiau muzikos terapija arba gydymas garsu turi realų pagrindą neurologijoje ir psichologijoje.

 

Kas yra gydymas garsu? Gydymas garsu – tai yra procesas, kai terapeutas naudoja visus arba specifinius muzikos aspektus (įskaitant emocinį, psichologinį, dvasinį, fizinį, socialinį, mentalinį ir paviršutinį), kad pagerintų paciento savijautą.

 

Gydymo garsu terapija pagerina daugelį paciento gyvenimo aspektų, įskaitant emocinę ir socialinę raidą, pažintines ir motorines funkcijas, psichologinę ir psichiatrinę sveikatą.

 

Gydymas garsu leidžia pacientui įsitraukti į muziką. Tai reiškia, kad jis gali klausytis ir kartu dainuoti, improvizuoti muzikinius fragmentus, judėti pagal muzikos ritmą, medituoti, klausydamasis muzikos, giedoti, šaukti, niūniuoti melodiją, groti muzikos instrumentais ir net atkartoti tam tikrus garsus, kurie, sakoma, sukelia teigiamas smegenų bangas ir pakeičia paciento nuotaiką.

 

Gydymas garsu gali padėti šiais atvejais:

 
  • yra psichologinių (psichiatrinių) ir elgesio sutrikimų (autizmas, depresija, mokymosi sunkumai, asmenybės raidos sutrikimai);
  • kamuoja nerimas;
  • vargina stresas;
  • potrauminio streso sindromas;
  • skausmas;
  • nuotaikų pokyčiai arba negatyvios emocijos (liūdesys, pyktis, savigaila ir širdgėla).
 

Gydymas garsu gali:

 
  • suteikti daugiau aiškumo ir pusiausvyros jausmo;
  • padėti atsipalaiduoti;
  • pagerinti atmintį ir dėmesio koncentraciją;
  • pagerinti miegą (kokybę ir kiekybę);
  • padeda būti kūrybingesniems;
  • padidina sąmoningumą tiek dėl savęs pačių, tiek dėl aplinkos.