Makaronai – gardus, nebrangus ir paprastai ruošiamas patiekalas. Nors mitybos ekspertai jų valgyti kasdien nerekomenduoja, tačiau pagaminti iš visų grūdo dalių miltų ir tinkamai paruošti vertinami kaip sveikatai palankus produktas, galintis tapti tiek sočiu pagrindiniu patiekalu, tiek ir visaverčiu garnyru.

 

Išpopuliarino italai, bet išrado kinaiFew,White,Color,Ramen,Noodles,Making,Handmade,Noodles,Ramen,Raw

 

Istorikai nesutaria, kur iš tiesų pagaminti pirmieji makaronai. Šių dienų gurmanams ir paprastiems makaronų mėgėjams jie neabejotinai pirmiausia asocijuojasi su Italija. Šioje šalyje galima paragauti įvairiausių pastos variacijų – ilgų spagečių, taljatelių, fetučinių, papardelių, trumpų fuzilių, rigatonių, penne, lazanijos lakštų ar įdarytų raviolių. Visgi manoma, kad pirmuosius makaronus pagamino kinai. Legenda byloja, kad makaronus iš Kinijos į Veneciją daugiau kaip prieš 700 m. atvežė garsus keliautojas Markas Polas. Tačiau kasinėjant Pompėjos griuvėsius rasta įrankių, skirtų džiovintos tešlos lakštams gaminti. Tad savotiškus makaronus kadaise valgė ir romėnai. Tik jie nebuvo tokie patogūs gaminti, kaip dabar. Galbūt būtent dėl patogumo ir prieinamumo makaronų patiekalai laikomi bene populiariausiais visame pasaulyje. Italijoje vienas žmogus per metus suvalgo 35–36 kg makaronų, o Šveicarijoje – 11–12 kg, Prancūzijoje – 9–10 kg, Vokietijoje – 5–6 kg. Italijoje yra net specialių užeigų – pastacerijų, kur visi patiekalai gaminami tik iš makaronų. Kiekviena pastacerija savaip ištobulinusi makaronų gamybą. Pati didžiausia jų gamintoja – „Barilla“ įmonė Parmoje (Italija). Pasaulyje žinoma daugiau kaip 600 makaronų rūšių. Namuose makaronų pasigaminti visai nesunku net neturint specialių įrankių. Vienai porcijai naminių makaronų reikės 100 g miltų (geriausia pažymėtų 405D arba 00), didelio kiaušinio ir žiupsnelio druskos. Miltus persijoti, sumaišyti su šakute paplaktu kiaušiniu, pasūdyti ir minkyti tešlą tol, kol taps glotni ir nelipni. Jei lipni, įmaišyti dar šaukštą miltų. Tuomet iškočioti ir supjaustyti. Tokius makaronus su kiaušiniu iškart nesuvartojus galima užšaldyti, mat tinkamai jų išdžiovinti namų sąlygomis nepavyks.

 

Paprasta sudėtis

 

Makaronai dažniausiai gaminami iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų ir vandens, o gauta masė presuojama specialiu presu. Paskui džiovinami ir fasuojami. Vertingesni ir sveikesni – pagaminti iš rupių (visų grūdo dalių) miltų tešlos, nes joje yra skaidulų. Ruošiami net iš ryžių, grikių, sorų miltų. Tradiciniai itališki makaronai gaminami iš kietųjų kviečių (it. di Semola di Grano Duro). Rupių miltų makaronai būna tamsesnės spalvos, nes papildyti kviečių sėlenomis ir gemalais. Tokie gerai virškinami ir netukina (žinoma, jei valgomi be riebių priedų). Saikingai jų gali valgyti net tie, kurie netoleruoja glitimo. Nors visame pasaulyje makaronai gaminami iš miltų ir vandens, pridedant žiupsnelį druskos, įvairiose šalyse pagamintų makaronų skonis skiriasi. Mat kiekvienas gamintojas turi savo paslapčių ir, žinoma, unikalių grūdų veislių. Technologija gali skirtis maišymo laiku, miltų kokybe, miltų ir vandens santykiu, džiovinimo būdu. Kaloringesni, bet gardesni tie makaronai, į kurių tešlą dedama kiaušinių. Jų kiekis lemia skonį ir elastingumą. Visgi makaronų su kiaušiniais gaminama mažiau, prekyboje jų yra tik procentas iš visų pasaulyje parduodamų. Kartais pramoniniu būdu gaminami makaronai papildomi A, E ir B grupės vitaminais, kalciu, karotenu. Laikomi puikiu energijos šaltiniu. Juk 100 g makaronų yra net 75 g angliavandenių. Tad jų rekomenduojama valgyti gyvenantiems aktyviai.

 

Paruošimo subtilybės

 

Makaronai – universalus maisto produktas. Jų patiekalus galima patiekti bet kuriuo dienos metu ir pagaminti labai įvairiai. Dėl šios priežasties jų yra beveik kiekvienuose namuose ir būtent makaronų gaminama tuomet, kai norisi greitai paruošti sveiko naminio maisto. Štai makaronai su vištiena gali tapti puikiais pietumis. Jais galima papildyti daržovių sriubas ar sultinius. Makaronų salotos tinka lengvesnei, tačiau sočiai vakarienei. Su makaronais galima valgyti daržoves, mėsą, jūrų gėrybes, žuvį, sūrį, įvairius padažus. Visgi gaminant svarbu laikytis vienos taisyklės – nepervirti. Sveikatai palankesni 8 min. virti makaronai, kurie Italijoje vadinami al dente. Taip pagamintų makaronų glikemijos indeksas mažesnis, tad cukraus lygis kraujyje kyla lėčiau. Be to, ilgiau išlieka sotumas. Dietologai siūlo makaronų patiekalų valgyti ne dažniau nei 1–2 kartus per savaitę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad makaronų iš kvietinių, ruginių ar kitų glitimo turinčių miltų turėtų vengti sergantys celiakija. Galioja ir kelios nerašytos taisykles, kaip derinti tam tikros formos makaronus su padažu. Pagrindinis tikslas – maksimaliai atskleisti patiekalo skonį, tad svarbi kiekviena smulkmena. Ilgi ir ploni makaronai dažniausiai derinami su kreminiais padažais, o platesnės juostelės – stambesniais. Sriuboms dažniau naudojami smulkūs makaronai, o salotoms – vidutinio dydžio. Patys stambiausi visada patiekiami kaip pagrindinis patiekalas su padažu, kurio konsistencija vientisa, o mėsa ar daržovės tiekiamos greta, nesumaišius. Beje, italai neberia tarkuoto sūrio ant makaronų patiekalų su jūrų gėrybėmis. Tokiu atveju sūris keičiamas į alyvuogių aliejuje kepintus džiūvėsėlius. Tačiau kitose šalyse šios taisyklės nesilaikoma.

 

Nauda sveikatai

 

Turi vitaminų ir mineralinių medžiagų. Nors makaronai nepasižymi didele mikroelementų gausa, juose yra šiek tiek kalcio, magnio ir geležies, o kai kuriose rūšyse – cinko. Atsižvelgiant į miltus, iš kurių pagaminti makaronai, juose gali būti ir B grupės vitaminų.

 

Diabeto prevencija. Iš visų grūdo dalių miltų pagaminti makaronai – puikus pasirinkimas tiems, kurie iš šio produkto nori išpešti visą įmanomą naudą. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į glikemijos indeksą. Jis nurodo, kaip greitai cukrus patenka į kraują. Norint palaikyti subalansuotą mitybą, patartina kuo dažniau rinktis produktus su mažesniu glikemijos indeksu. Kuo žemesnis indeksas, tuo produktas naudingesnis mažinant diabeto ir nutukimo riziką.

 

Suteikia sotumo. Ilgiau jaučiamas sotumas dažnai svarbus norintiems atsikratyti papildomų kilogramų. Kita vertus, to neretai nori ir tie, kurie turi daug darbų, skuba, nespėja pavalgyti. Dėl šios priežasties pravartu ieškoti patiekalų, suteiksiančių nemažai maistinės naudos ir padėsiančių ilgiau nepraalkti. Tad kokybiški makaronai – puikus pasirinkimas. Be abejo, didesnę naudą suteiks visų grūdo dalių produktas. Visgi net ir įprastų miltų makaronai su trupučiu sveikų riebalų ir bent 30 g baltymų leis ilgiau jaustis sotiems.

 

Skaidulų šaltinis. Visų grūdo dalių makaronuose įprastai gausu skaidulų, seleno, vario ir fosforo. Skaidulų vartojimas siejamas su žemesne širdies ligų, gaubtinės žarnos vėžio ir nutukimo rizika. Papildomų skaidulų galima suvartoti makaronus derinant su brokoliais, paprikomis ir pomidorais. Angliavandenių turintys produktai subalansuoti tampa tuomet, kai pagardinami trupučiu riebalų. Tad makaronus verta valgyti su alyvuogių aliejumi, lašiša ar feta.

 

Naudingosios medžiagos 100 g

 

Baltymai 7,46 g

Angliavandeniai 37 g

Riebalai 0,8 g

Skaidulos 6,3 g

Kalis 62 mg

Kalcis 21 mg

Cinkas          1,13 mg

Magnis 42 mg

Selenas          36 mg

Geležis 1,8 mg

B grupės vitaminai    11 μg

100 g             173   kcal

 

Amerikietiški makaronai su sūriu

 

4 porcijos

100 g 385 kcal

Ruošti 45 min.  

 

  •  250 g visų grūdo dalių makaronų (sraigtelių arba vamzdelių)
  •  6 šaukštai alyvuogių aliejaus
  •  3 skiltelės česnako
  •  350 ml pieno
  •  45 g sviesto
  •  35 g kvietinių miltų
  •  300 g tarkuoto fermentinio sūrio
  •  120 ml grietinėlės
  •  Druskos, maltų pipirų pagal skonį

PAGARDUI:

  •  40 g maltų džiūvėsėlių
  •  40 g tarkuoto kietojo sūrio
  •  30 g sviesto
  •  Šaukštelis rūkytos paprikos miltelių
  •  Šviežių petražolių

GAMINIMAS. Makaronus išvirti, kaip nurodyta. Nukošti ir sumaišyti su 4 šaukštais aliejaus. Puode ištirpinti sviestą, įpilti šaukštą aliejaus. Pakepinti smulkintą česnaką. Jam pageltus ir suminkštėjus nuolat maišant suberti miltus. Kaitinti, kol miltai įgaus auksinę spalvą. Vis maišant dalimis supilti pieną ir grietinėlę. Kaitinti apie 2 min. Pagardinti druska, pipirais ir gerai išmaišyti. Į masę sudėti apie trečdalį sūrio ir maišyti, kol ištirps. Sudėti virtus makaronus, išmaišyti ir suberti likusį sūrį. Kepimo indą patepti alyvuogių aliejumi ir sudėti makaronus su sūrio padažu. Tuomet sumaišyti pagardui skirtus ingredientus. Gautu mišiniu pabarstyti makaronus. Kepti 30 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C. Patiekti karštą, apibarsčius kapotomis petražolėmis.

 

Homemade,One,Pot,Chili,Mac,And,Cheese,,Chili,Macaroni,And

 

Makaronų ir tunų salotos

 

2 porcijos

100 g 276 kcal

Ruošti 20 min.  

 

  •  200 g visų grūdo dalių makaronų
  •  150 g vyšninių pomidorų
  •  50 g špinatų
  •  Pusė geltonos paprikos
  •  200 g savo sultyse konservuotų tunų
  •  4 šaukštai alyvuogių aliejaus
  •  2 šaukštai citrinos sulčių
  •  Pusė šaukštelio garstyčių
  •  Druskos, maltų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Makaronus išvirti, kaip nurodyta. Sumaišyti su šaukštu aliejaus ir atvėsinti. Pomidorus, paprikas ir špinatus susmulkinti. Padažą paruošti suplakant alyvuogių aliejų, citrinų sultis, garstyčias, druską ir pipirus. Viską sumaišyti. Salotas patiekti atvėsintas.

 

Pasta,Salad,With,Tuna,Fish,And,Vegetables.,Healthy,Pasta,Meal.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė