Itin kokybiškų, inovatyvių maisto papildų atstovė ir ekspertė, „Ecosh“ vadovė, kuriai tiek gyvenime, tiek versle svarbiausia kokybė, Aistė Pranukevičienė sako, kad Lietuvoje maisto papildų rinka ir vartojimas vis dar apipintas keisčiausiais mitais, kurie neturi jokio pagrindo. Ekspertė aiškiai ir pagrįstai atsako, kaip, kada ir kokius maisto papildus bei vitaminus geriausia vartoti, kad jie iš tiesų duotų organizmui naudos, o ne žalos.

 

Pills,And,Capsules,In,Wooden,Spoon,With,Fresh,Fruits.multivitamins,And

Ar tiesa, kad maisto papildus reikia vartoti tik vyresnio amžiaus žmonėms? 

 

Netiesa. Kai kuriuos papildus reikia vartoti nuo kūdikystės, pavyzdžiui, vitaminą D. Sportuojantiems paaugliams labai svarbus magnis, elektrolitai. Paauglės dažnai turi problemų su geležies stoka.

 

Ar tiesa, kad gerąsias bakterijas būtina laikyti šaldytuve?

 

Netiesa. Šiuolaikinės technologijos leidžia „užmigdyti“ gerąsias bakterijas ir jos „pabunda“ tik patekusios į šiltą ir drėgną aplinką. Tačiau gamintojas turėtų nurodyti tikslų laiką, kiek ilgai galima vartoti produktą, taip pat ant pakuotės pagal įstatymus privalo būti nurodytos laikymo sąlygos, kurių tikrai rekomenduoju laikytis. Deja, vartotojai dažnai nepaiso gamintojo rekomendacijų.

 

Ar tiesa, kad geležies maisto papildus galima užgerti kava, sultimis ar kitais skysčiais?

 

Netiesa. Geležies maisto papildus geriausia užsigerti vandeniu – geriant papildą su kava organizmas šios medžiagos visiškai neįsisavins. Taip pat svarbu žinoti, kad išgėrus geležies papildą reikėtų daryti bent kelių valandų pertrauką iki pirmojo kavos puodelio.

 

Ar tiesa, kad vasarą maisto papildų nereikia vartoti, nes valgome daug daržovių, vaisių ir uogų?

 

Netiesa. Jau gauta nemažai duomenų, kurie atskleidžia, kad mūsų dirvožemis stipriai pasikeitęs, todėl daržovės, vaisiai ir kiti augalai neturi tiek maistinių medžiagų, kiek mums jų reikia. Žinoma, jei vasarą valgote daug braškių, vyšnių, serbentų, tuomet vitamino C tikrai nebūtina vartoti didelėmis dozėmis. Tačiau kitų vitaminų ir mikroelementų organizmas paprastai negauna užtektinai. Žuvų taukai – vienas iš tų papildų, kuriems net ir vasarą nereikia daryti pertraukos, nes paprastai tiek žuvies, kiek organizmui reikia omega-3, nesuvalgome. Tiesą sakant, kokybiški, švarūs žuvų taukai turėtų būti pirmas ir kasdienis papildas mūsų geografinėje platumoje.

 

Ar tiesa, kad maisto papildus reikėtų gerti ryte?

 

Tiesa. Paprastai maisto papildai geriau įsisavinami ryte, nes mūsų organizmas pirmoje dienos pusėje geriau absorbuoja veikliąsias medžiagas. Jei nenurodyta kitaip ant pakuotės, paprastai maisto papildus gerti geriau ryte. Tačiau išimčių tikrai yra, pavyzdžiui, magnis, papildai miego kokybei, kuriuos rekomenduojama vartoti vakare.

 

Ar tiesa, kad visai nesvarbu, kur laikomi maisto papildai?

   

Netiesa. Labai svarbu, kad papildai nebūtų laikomi tiesioginiuose saulės spinduliuose. Gamintojas ant pakuotės visada tiksliai nurodo, kaip ir kur laikyti maisto papildus, netgi kiek laiko juos saugu vartoti. Štai skystus žuvų taukus paprastai rekomenduojama laikyti šaldytuve, tačiau dažnas to nedaro. Tokiu atveju produktas oksiduojasi ir po kurio laiko sugenda.

 

Ar tiesa, kad maisto papildus užtenka vartoti tik kelias savaites?

 

Ir tiesa, ir netiesa. Ant maisto papildų pakuočių yra rekomendacijos, kiek laiko patartina juos vartoti. Yra tam tikrų papildų, kurių negalima vartoti ilgai. Pavyzdžiui, juodasis riešutmedis. Jį vartoti galima tik 2–3 savaites ir vėliau daryti pertrauką. Tačiau augalinius maisto papildus reikia vartoti bent kelis mėnesius, kad pasijustų poveikis.

 

Ar tiesa, kad maisto papildai neturi sinerginio poveikio su vaistais, todėl geriant vaistus galima vartoti ir papildus?

 

Netiesa. Maisto papildai turi įtakos sergant lėtinėmis ligomis: esant aukštam kraujo spaudimui, cukriniam diabetui ir kt. Tad prieš pradedant vartoti maisto papildus siūloma pasitarti su gydytoju.

 

Ar tiesa, kad geriausia vartoti tuos papildus, kurių augalinės dalys auga mūsų vietovėje?

 

Netiesa. Nereikėtų bijoti kitose šalyse augančių augalų. Kiekvienas augalas veikia tam tikrą organizmo sistemą, pavyzdžiui, valerijonas vartojamas širdies funkcijai gerinti, o ašvaganda – stresui malšinti. Tiek kurkuminas (ciberžolė), tiek ašvaganda kilę iš Indijos, ten medicina skaičiuoja tūkstantmečius. Šiais laikais atliekama nemažai tyrimų, kad būtų galima moksliškai patvirtinti jų teigiamą poveikį.

 

Ar tiesa, kad maisto papildų gamyba nėra reguliuojama?

 

Netiesa. Kiekvienas papildas, kuris oficialiai parduodamas Lietuvoje, turi būti registruotas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Jam suteikiamas unikalus registracijos numeris. Kiekvieno maisto papildo sudėtis yra tikrinama ir tik tuomet leidžiama juo prekiauti. Leistini tik tam tikri maisto papildą apibūdinantys sveikatingumo teiginiai. Įmonės negali nurodyti jokių kitų maisto papildo naudų, kurios nėra įrodytos moksliniais tyrimais bei patvirtintos Lietuvos ir Europos institucijų. Štai pasaulyje nuolat atliekami moksliniai tyrimai apie ašvagandą, kurie patvirtina vieną ar kitą papildomą šios medžiagos teigiamą poveikį.

 

Ar tiesa, kad maisto papildų poveikio nejuntame?

   

Netiesa. Norint, kad vartotojas greitai pajustų teigiamą poveikį, reikėtų pasidomėti maisto papildo sudedamųjų dalių kiekiu vienoje kapsulėje. Šiuo metu technologijos leidžia sudėti į vieną kapsulę gerokai daugiau veikliųjų medžiagų, kad vartotojas realiai jaustų poveikį. Tai visuomet rekomenduoju patikrinti atliekant kraujo tyrimus – kas kelis mėnesius galima ištirti, ar veikia vienas ar kitas papildas. Vitamino D kiekį kraujyje reikėtų tikrinti bent kartą per metus šaltymečiu.

 

Apskritai, kraujo tyrimai labai gerai parodo, ko reikia mūsų organizmui. Tad rekomenduoju juos daryti bent kartą per metus taip sužinant, ko konkrečiai trūksta organizmui, ir tik tada tikslingai vartoti kokybiškus maisto papildus.