Senais laikais žmonės tikėjo, kad kiekvienas žingsnis basomis – tai papildoma gyvenimo minutė. Anot Sokrato, vaikščiojimas be batų – tai lyg gimnastika protui. Gydytojai įrodė, kad pėdos yra pati stipriausia refleksų zona žmogaus kūne; viename kvadratiniame jų paviršiaus centimetre yra dešimtimis tūkstančių kartų daugiau receptorių negu bet kurioje kitoje odos vietoje. O ką apie vaikščiojimą basomis mano šiuolaikiniai sveikatos specialistai?

 

basomis

Kodėl naudinga vaikščioti basomis ir kaip tai veikia?

 

Gydytojai neturi vieningos nuomonės dėl vaikščiojimo basomis naudingumo. Kai kurie mano, kad toks vaikščiojimas – tai tiesus kelias pasigauti kokią nors peršalimo infekciją, o kiti teigia, kad vaikščiojimas basomis yra kone panacėja nuo visų ligų, įskaitant ir lėtines.

 

Vaikščiojimas basomis ne tik teikia malonumą, bet ir padeda sustiprinti imunitetą. Gyvenimo metu žmogaus kūnas sukuria teigiamus krūvius, kurie oksiduojasi ir pažeidžia ląstelės membranos vientisumą. Tai dažnai sukelia patologinius pokyčius. Žemės paviršiuje yra neigiamas elektros krūvis, neutralizuojantis neigiamą teigiamų dalelių, susikaupusių kūne, poveikį. Tai yra stipriausias pasaulyje antioksidantas.

 

Šiuolaikinių batų padas gaminamas iš polimero, kuris izoliuoja elektros srautus. Tiesioginis kojų kontaktas su žeme veikia kaip apsauginė priemonė nuo magnetinių laukų, kuriuos žmogus yra kiekvieną minutę. Žmogus tada yra įsižeminęs ir jo elektrinis potencialas yra atstatytas.

 

Kas nutinka vaikštant basomis ant nelygaus paviršiaus?

 

Vaikščiojimas basomis pėdomis ant nelygių paviršių yra naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Tai yra natūralus pėdų masažas. Receptorių stimuliavimas nukreipia energijos srautus į jų natūralų kanalą, o į smegenis patenka pakankamas deguonies kiekis. Reflekso poveikis pėdos raumenims pagerina kraujotaką ir normalizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Vaikščiojimas ant žolės, smulkūs paplūdimio akmenukai, smėlis, kilimas pagerina kraujotaką ir limfos tekėjimą galūnėse, suteikia malonų pojūtį ir skatina atsipalaiduoti.

 

Vaikščiojimas basomis mieste jau seniai Europoje nėra kažkoks retas atvejis. Vaikščiojimo visada basomis entuziastai turi net specialių terminą, apibūdinantį jų veiklą: angl. k. žodį „Rebuffing”. Daugelyje Europos miestų aikščių galima pamatyti vaikščiojančių basomis žmonių ir daugelis iš jų toli gražu nėra jaunuoliai.

 

Ar galima vaikščioti basomis po sniegą?

 

Vaikščiojimo basomis entuziastai vaikščiojimą basomis po sniegą vadina procedūra „laimės temperatūra žemiau nulio”. Jie sako, kad tai panašu į kontrastinio dušo procedūras arba apsipylimą šaltu vandeniu. Iš pradžių reikia prisiversti tai daryti, po to tai pradeda teikti malonumą.

 

Toks sveikatos atstatymo būdas Europoje išpopuliarėjo dėka vienos chirurgės, dirbusios su olimpinėmis sportininkėmis. Vaikštant ant apledėjusio, puraus sniego, jaučiamas kulnų dilgčiojimas ir tuomet praeina pavargusių raumenų skausmas, stabilizuojasi osteochondroze sergančių žmonių būklė, greičiau atsigaunama po raumenų ir kaulų sistemos sužalojimų.

 

Toronto universiteto mokslininkai įrodė, kad žemos temperatūros poveikis pėdoms receptoriams suteikia stiprų impulsą gamintis laimės hormonams – endorfinams ir serotoninui.

 

Japonai atrado dar vieną nuostabų vaikščiojimo basomis privalumą. Stresas, kurį sukelia peršalimas, sukelia antinksčių hormonų – steroidų, kurie ilgą laiką sėkmingai naudojami gydyti artritą, išsiskyrimą. Pats kūnas gali susidoroti su sąnarių uždegimais. Taigi, vaikščiojimas basomis per sniegą išsprendžia dvi problemas vienu metu – sumažina uždegimą ir skausmą.

 

Pradėti vaikščioti po sniegą galima ir tam specialiai nesiruošus. Prieš lipant ant sniego, pirmiausiai turite sušilti (bet šildytis reikėtų ne alkoholiu, o atlikus nesudėtingą mankštelę). Nestovėkite vietoje, aktyviai judėkite. Iš pradžių vaikščioti ne ilgiau nei 2 min. Po to kojas ištrinti sausu rankšluosčiu, kad sušiltų ir užsimauti šiltas kojines.

 

Kodėl naudinga suaugusiems žmonėms vaikščioti basomis?

 

Šiuolaikinis žmogus yra taip nutolęs nuo gamtos, kad beveik neįsivaizduoja, koks malonumas yra anksti ryte vaikščioti po rasą ar bėgti saulės sušildytu keliu. Pasivaikščiojimas basomis yra toks pats natūralus ir svarbus dalykas kaip gėlas vanduo ir saulės spinduliai. Jis padeda kovoti su lėtiniu stresu, kuris veikia nuolat skubančius žmones, kurie prastai miega ir turi lėtinio nuovargio sindromą.

 

Nepraleiskite progos savaitgalį bent 20 – 30 min. pasivaikščioti basomis – sodyboje, paplūdimyje, miesto parke. Vienybė su gamta visada teigiamai veikia nuotaiką ir fizinę būklę.

 

Ant pėdos esantys termoreceptoriai yra tiesiogiai susiję su nosiaryklės gleivine. Gebėjimas prisitaikyti prie žemesnės temperatūros vadinamas savireguliacija. Kuo geriau organizmo sistema apmokyta, tuo ji yra saugesnė ir sveikesnė. Galėsite pamiršti apie peršalimo ligas.

Vaikščiojimas basomis gali būti įtrauktas į žmonėms naudingiausių veiklų sąrašą.

 

Ar vaikščiojimas basomis gali pakenkti?

 

Šiuolaikinių žmonių padų oda yra gana plona ir švelni, ją lengva sužeisti. Net jeigu reguliariai praktikuojate vaikščiojimą be batų, padas nebus toks kietas ir šiurkštus, kad galėtų atlaikyti traumas. Pažeidus odos vientisumą, didėja rizika, kad žaizdose atsiras patogeninių mikroorganizmų, sukeliančių uždegimą.

 

Šaltais ir karštais paviršiais basomis vaikščioti draudžiama dėl rizikos susirgti dubens organų ligomis. Sergant podagra ir reumatu, tą daryti reikia labai atsargiai.

 

Visiškai lygus šiuolaikinių grindų paviršius (laminatas, linoleumas, ploni kilimai) yra pavojingi žmonėms, turintiems polinkį į plokščiapadystę. Natūralus pėdos arkos išgaubimas yra sumažėjęs, dėlto žmogų pradeda kamuoti nugaros skausmai, nuovargis vaikštant. Tačiau tai nereiškia, kad bute visai neįmanoma sukurti vaikščiojimui basomis tinkamo paviršiaus. Tiesiog nusipirkite specialų masažinį kilimėlį arba įpilkite smulkių akmenukų į vonelę ir pavaikščiokite joje 10 – 15 min. per dieną.