Vienuolės ir signataro žmonos knygoje – šmeižtas apie žinomus Lietuvos romus? pasipiktino ir Radži

Panevėžietė verslininkė Rasma Pažemeckaitė – romė. Moteris kasdien nuo pat vaikystės susiduria su žeminimu, patyčiomis ir diskriminacija. „Buvau labai stipriai sumušta, taip sumušta, kad reikėjo daug ko mokytis iš naujo. Tai yra žiedeliai. Mokykloje buvau engiama, niekada nepamiršiu, kada į mano skaitinių knygą buvo įdėtas kiaušinis ir aš išsitraukiu tą knygą prie lietuvių mokytojos, o ta masė visa tįsta, o man ašaros rieda”, – šį ketvirtadienio vakarą 19.30 val. KK2 laidoje per LNK televiziją skaudžius įvykius prisimins Rasma.

Neseniai Panevėžyje Rasma norėjo atidaryti grožio saloną. Susirado patalpas. Sutarė kainą. Kai patalpų savininkė sužinojo, kad Rasma – romė, nuomoti atsisakė: „Sako, o tai jūs čigonė? Sakau, taip, turiu to kraujo. Sako, žinokit, nepykit, bet aš negalėsiu jums išnuomoti šitų patalpų, nes jūs esate nemokūs. Sakau, šiaip tai dar nebuvo girdėta, kad romai, kaip jūs tariat, čigonai, atidarinėtų, tarkim, savo salonus, parduotuves, duokit man šansą. Tuomet ta moteris jau perpyko, parodė pirštu ir sako, matai duris, dink.”

Su tokia diskriminacija Rasma susiduria kasdien. Bet išmoko susitvarkyti. Nebekreipia dėmesio. Tačiau neseniai į Rasmos rankas pateko knyga „Panevėžio romų keliai keleliai…”. Knyga Rasmą pribloškė. Joje aprašyta pačios Rasmos gyvenimas su neva gausybe išgalvotų ir pagražintų faktų. „Atleisk man, Viešpatie, ir mama, ką aš kalbu apie tave, ji tarsi pateikta kaip paleistuvė, tai septyniasdešimties metų moteris, atgyvenusi tiek metų”, – paskaičiusi, ką rašo apie jos mamą, sakė Rasma.

Knygoje be Rasmos leidimo publikuotos jos pačios, jos mažamečių vaikų nuotraukos. Aprašytas amžinatilsį Rasmos brolio gyvenimas. „Ten rašo apie mano brolį, kuris šią vasarą mirė, kad jisai niekada dirbti nenorėjo, niekada nestovėjo darbo biržoje. Žmonės, stop, jisai dirbo ir stovėjo darbo biržoje. Taip, mano brolis buvęs narkomanas, taip, jis buvęs alkoholikas, bet jisai mano brolis”.

Knygą parašė dvi autorės – vienuolė Daiva Tumasonytė ir signataro Juliaus Beinorto žmona Vida Beinortienė. Autorės knygoje aprašė ir Radži gyvenimą. Knygoje be Radži žinios publikuotos jo paties, jo tėvo, jo senelio nuotraukos. Autorės pasakoja net apie tai, kurie Radžio giminaičiai neva buvo išprievartauti kalėjime.

„Sako, čigonai vagia. O jeigu vienuolės taip elgiasi, vagia mūsų istorijas ir mūsų gyvenimus? Romai – čia tik lapeliai ant medžių”, – KK2 laidos žurnalistams piktinsis garsus dainininkas Radži.

Kas paskatino vienuolę ir buvusio signataro žmoną parašyti tokią knygą? Ko autorės siekė besiverždamos į Radži globėjos Vidos namus? Išskirtinė istorija – šį ketvirtadienio vakarą, 19. 30 val., laidoje KK2 per LNK televiziją.