Vidurių užkietėjimas – vienas pagrindinių virškinimo sutrikimų, pasireiškia bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau vargina vyresnius žmones. Jis neigiamai veikia gyvenimo kokybę – mažina darbingumą, sukelia stresą ir gali baigtis pavojingomis komplikacijomis. Kodėl atsiranda šis sutrikimas ir kaip sau padėti?

 

Apie vidurių užkietėjimąWooden,Figure,Sit,On,A,Roll,Of,Toilet,Paper.,Concept

 

Statistikos duomenimis, 14–35 % suaugusių pacientų turi nuolatinių tuštinimosi problemų ir vis rečiau eina į tualetą. Pacientų skaičius didėja su amžiumi, pavyzdžiui, vyresniems nei 60 metų žmonėms vidurių užkietėjimas pasireiškia 36 % atvejų. Dažniau moterims nei vyrams.

 

Vidurių užkietėjimas yra funkcinis sutrikimas, diagnozuojamas, kai į tualetą einama ne kasdien (tris kartus per savaitę ar rečiau) arba kasdien. Tačiau norint ištuštinti žarnyną reikia įdėti pastangų, o išmatos būna sausos ir tirštos, ypač pirmoji pasišalinanti dalis, kuri pažeidžia žarnos sieneles ir sukelia skausmą.

 

Tokia varginanti problema turi pastebimą poveikį gyvenimo kokybei. Tai ypač pasakytina apie lėtinį vidurių užkietėjimą, kuris ne tik mažina darbingumą ir sukelia stresą, bet ir gali lemti pavojingas komplikacijas. Per ilgas išmatų susilaikymas žarnyne gali sukelti organizmo intoksikaciją, hemorojų, žarnyno uždegimą, išangės įplyšimą, kraujavimą, net storosios žarnos vėžį.

 

Pagrindinė priežastis – gyvenimo būdas

 

Suaugusiesiems vidurių užkietėjimą gali lemti netaisyklinga mityba, kai trūksta augalinės ląstelienos ir maistinių skaidulų, kurios būtinos išmatų konsistencijai normalizuoti ir laisvam jų judėjimui storąja žarna užtikrinti. Ne mažiau svarbūs psichogeniniai veiksniai: kivirčai, emociniai išgyvenimai, stresas ar įprastos aplinkos pakeitimas (komandiruotė, kelionė ir pan.), kurie jautresniems žmonėms dažnai lemia vidurių užkietėjimą.

 

Šiems laikams būdinga problema – sėslus gyvenimo būdas – paveikia ir virškinimą: dėl sėdimo darbo, pasyvaus poilsio ir sporto stokos dubens dugno raumenys palaipsniui silpnėja, todėl žarnyno susitraukimai tampa vangūs, žarnų turinys sunkiau pasišalina. Vidurių užkietėjimą moterims gali lemti nėštumas (padidėjusi gimda spaudžia gaubtinę žarną iš išorės) arba žindymas (hormonų pokyčiai).

 

Įtakos turi ligos

 

Medikai atkreipia dėmesį, kad neigiamos įtakos virškinimui gali turėti kitos sveikatos problemos. Dažniausios iš jų – dirgliosios žarnos sindromas arba uždegiminės virškinimo trakto ligos: sergant lėtiniu žarnyno uždegimu, tuštinimasis nuolat sutrinka (vidurių užkietėjimas kaitaliojasi su viduriavimu.) Vidurių užkietėjimą gali lemti ir tiesiosios žarnos pažeidimas – dėl skausmingo hemorojaus, išangės įtrūkimo ar paraproktito pacientai saugo tiesiąją žarną, todėl sąmoningai atideda tuštinimąsi, stengiasi mažiau gerti ir valgyti. Gerybiniai storosios žarnos dariniai ir storosios žarnos vėžys gali tapti mechanine kliūtimi tuštinimuisi.

 

Vidurių užkietėjimas gali atsirasti, kai dėl galvos ir nugaros smegenų ligų pažeidžiami kryžkaulio srities nervai. Nuo vidurių užkietėjimo kenčia 40 % sergančių išsėtine skleroze ir 50 % sergančių Parkinsono liga.

 

Ši dažną virškinimo sutrikimą gali lemti ir sutrikęs storosios žarnos judrumas dėl cukrinio diabeto ar hipotirozės (skydliaukės hormonų trūkumo), apsinuodijimas maistu ar sunkiųjų metalų druskomis, tam tikrų vaistų vartojimas.

 

Vaikų vidurių užkietėjimo priežastys

 

Kaip ir suaugusiesiems, vaikams vidurių užkietėjimą gali lemti netinkama mityba: perdirbto ar greitojo maisto gausa, skaidulinių medžiagų trūkumas, nesaikingas ar skubus valgymas. Be mitybos, svarbu atkreipti dėmesį į aplinką, socialines ir psichologines priežastis: jei vaikas atsiduria nepatogioje vietoje ar padėtyje, jis bando sulaikyti natūralų norą tuštintis, „ištverti iki namų“. Nenorą tuštintis gali lemti nauja ar netinkama aplinka (svečiavimasis pas artimuosius, vaikų darželis, stovyklavimas) – kai nėra pažįstamų patogumų ar vyrauja antisanitarinės sąlygos, vaikas negali atsipalaiduoti ir pasituštinti.

 

Vidurių užkietėjimą skatina ir infekcinės ligos, dėl kurių gali sumažėti žarnų sienelių jautrumas, taip pat sutrikusi antinksčių žievės ir skydliaukės hormonų gamyba. Neigiamos įtakos normaliam vaiko tuštinimuisi gali turėti patologinės būklės – tiesiosios žarnos ir sfinkterio ligos, sukeliančios skausmingą tuštinimąsi (fistulės, hemorojus, įtrūkimai) bei tam tikrų vaistų vartojimas.

 

Kaip padėti?

   

Užkietėjus viduriams reikia kreiptis į gydytoją gastroenterologą, kad nustatytų negalavimo priežastis ir paskirtų tinkamą gydymą. Jei nėra kitų ligų, galinčių lemti vidurių užkietėjimą, pirmiausia tenka koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą – vartoti daugiau augalinių produktų, gerti užtektinai skysčių, reguliariai mankštintis, vengti streso. Jei tai nepadeda, greta vartoti ir vaistinius preparatus, kurie palengvintų tuštinimąsi. Vieni tokių vaistų yra „Glicerol Inteli“. Tai hiperosmosinė laisvinamoji medicinos priemonė, kuri į žarnyną pritraukia vandens iš aplinkinių audinių, taip suminkštindama išmatas ir lengvindama tuštinimąsi. Medicinos priemonė veikia greitai (paprastai per 15–30 min.), yra saugi ir patogi vartoti vaikams bei suaugusiesiems, įskaitant nėščias ir krūtimi maitinančias moteris. „Glicerol Inteli“ yra dviejų formų – galima naudoti žvakutes vaikams arba mikroklizmas (tirpalus) suaugusiesiems.

 

Prieš vartojant bet kokius glicerolio preparatus, reikia konsultuotis su gydytoju, ypač jei:

 
  •  Vidurių užkietėjimas trunka ilgiau nei 2 savaites.
  •  Negalavimą lydi kiti simptomai (pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, kraujas išmatose, svorio kritimas).
  •  Vartojate kokius nors vaistus.
  •  Turite kitų sveikatos sutrikimų.

Be gydytojo priežiūros glicerolio preparatų negalima naudoti ilgiau nei 2 savaites. Ilgalaikis glicerolio preparatų naudojimas gali sukelti nepageidaujamų reiškinių.

 

Ko reikia norint išvengti vidurių užkietėjimo?

 
  •  Laikytis tinkamos dietos: gerti daugiau skysčių, valgyti maistą, kuriame gausu skaidulų, vengti riebaus ir kepto valgio.
  •  Keletą kartų per savaitę daryti mankštą, vaikščioti arba bėgioti.
  •  Apriboti alkoholio vartojimą, mesti rūkyti.
  •  Vengti konfliktų ir stresinių situacijų.
  •  Eiti į tualetą tuo pačiu metu, kad išsivystytų tuštinimosi refleksas (pvz., ryte prieš darbą).
  •  Sudaryti patogias tuštinimosi sąlygas (privatumas, atsipalaidavimas, ramybė, neskubėjimas).
  •  Prieš pusryčius išgerti 200 ml vėsaus vandens.