Rugsėjo pabaigoje pristačiusi jubiliejinį, penktąjį, sezoną „Lietuvos ryto“ televizija pelnytai braunasi į reitingų viršūnę. UAB „Lietuvos rytas“, valdančios „Lietuvos ryto“ televiziją, generalinis direktorius ir vienas pagrindinių akcininkų Gedvydas Vainauskas džiaugiasi, kad kanalas šiemet itin sparčiai auga ir jau įsitvirtino tarp rinkos senbuvių.

 „Lietuvos ryto“ grupei po krizės kvapą atgaunančioje Lietuvoje – daug žadantis kūrybinis proveržis. Didžiausio šalies dienraščio „Lietuvos rytas“ prenumerata, palyginti su spaudos situacija šalyje, išlieka stabili, naujienų portalas lrytas.lt – tarp skaitomiausių, o jo mobili versija pažangiausia Lietuvoje, televizijos internetinis puslapis – neginčytinas lyderis. Dar vienas netikėtas akibrokštas kitiems rinkos dalyviams – spartus televizijos reitingų augimas.

 

Auga ir diktuoja naujas rinkos taisykles

 

„Lietuvos ryto“ televizija jubiliejinį sezoną pasitiko su kitokia programa. Eteryje – per 30 informacinių ir publicistinių laidų, kurias kuria ryškiausi, abejingų nepaliekantys žurnalistai bei nuomonių laidų kūrėjai: Daiva Žeimytė, Skirmantė Palčinskaitė, Marius Jančius, Andrius Kavaliauskas, Rūta Janutienė, Aušra Kilkuvienė, Arnas Klivečka, Kristupas Krivickas, Timūras Augucevičius ir kiti.

 

Autorinių „Lietuvos ryto“ televizijos laidų vidutinis žiūrimumas, „TNS LT“ duomenimis, jau pasiekė 6,6 proc. ir yra daugiau nei du kartus didesnis negu pernai (3,1 proc.). Tarp miestų žiūrovų su didesnėmis nei vidutinės pajamomis laidų žiūrimumas taip pat dvigubai didesnis nei pernai – 8 proc. (pernai buvo 4 proc.).

 

„Išaugę televizijos reitingai rodo, kad mūsų programų parinkimas žiūrovui tinka ir patinka, todėl užmojai antram sezono pusmečiui dar didesni“, – situaciją apie kylančius „Lietuvos ryto“ televizijos reitingus komentuoja G. Vainauskas.

 

Jis pabrėžia, kad televizija išlaiko lyderio pozicijas tarp tikslinės grupės žiūrovų. „TNS LT“ duomenimis, tarp televizijos žiūrovų vidutines ir aukštas pajamas gauna 56,8 proc. gyventojų. Tačiau tarp žiūrinčių „Lietuvos ryto“ televiziją šis skaičius didesnis nei rinkos vidurkis – 66,1 proc.  Be to, 62,9 proc. „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovų turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, o rinkos vidurkis yra 53,7 proc.

 

„Kai įkūrėme „Lietuvos ryto“ televiziją, mūsų tikslas buvo sukurti kitokį kanalą. Mes norėjome, kad jis išsiskirtų savo turiniu, autorinėmis laidomis, kad jis keltų visuomenės išprusimo lygį. Aš manau, kad šį tikslą mes pasiekėme, o situacija tik gerėja“, – komentuoja p. Vainauskas.

 

Strategijos keisti neketina

 

Paklaustas, ar televizijos laukia radikalios permainos po to, kai 34 proc. UAB „Lietuvos rytas“ akcijų įsigijo verslininko Beno Gudelio valdoma UAB „BIG Group“, G. Vainauskas tikina, kad iš principo keisti televizijos strategijos nėra reikalo.

 

„Kanalas auga, jo komanda stiprėja, ir vis daugiau žiūrovų jau tapo įpročiu įsijungti būtent „Lietuvos ryto“ televiziją. Tai rodo, kad einama teisingu keliu, todėl nukrypti nuo jo būtų neprotinga“, – teigia G. Vainauskas, kuris su kitais trimis redakcijos darbuotojais valdo daugiau kaip 51 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų.

 

Šį sezoną „Lietuvos ryto“ televizija į užsienio produkciją investavo 40 proc., o į savo kuriamą produkciją 30 proc. daugiau lėšų nei pernai – tai leido pritraukti platesnį žiūrovų būrį. Televizija perka vis daugiau daugiaserijinių dokumentinių, istorinių, pramoginių filmų ir serialų, nes to pageidauja žiūrovas. Be to, šio kanalo vasario mėnesį laukia dar vienas kūrybinis ir technologinis išbandymas, nes „Lietuvos ryto“ televizija tapo žiemos olimpinių žaidynių Sočyje ir vasaros olimpiados Rio de Žaneire oficialia transliuotoja.

 

„Esu įsitikinęs, kad šie metai televizijai bus lūžio metai. Į priekį judame kaip niekad ryžtingai, matome, kad kai kuriuos mūsų programavimo, rinkodaros veiksmus jau kopijuoja kiti kanalai. Tai – didžiausias pripažinimo ženklas“, – komentuoja G. Vainauskas.