Vėdinamas ar tinkuojamas fasadas: kurį rinktis renovuojant daugiabutį ir kodėl?

Renovuojant daugiabutį, vienas svarbiausių sprendimų – kokio tipo fasadą pasirinkti. Skirtingos jų sistemos ne tik kuria tam tikrą estetinį vaizdą, bet ir tiesiogiai veikia pastato ilgaamžiškumą, priežiūros poreikius bei kasdienį gyventojų komfortą. Tinkuojami ir vėdinami fasadai skiriasi įrengimo technologija, atsparumu aplinkos poveikiui, eksploatacinėmis savybėmis bei remonto galimybėmis. Tad ką svarbu žinoti prieš priimant sprendimą, kuris turės įtakos daugiabučio ateičiai dešimtmečiams į priekį?

Pagrindinis skirtumas tarp tinkuojamo ir vėdinamo fasado slypi jų konstrukcijoje. Vėdinamame fasade tarp šiltinimo sluoksnio ir apdailos paliekamas oro tarpas, leidžiantis drėgmei pasišalinti, o pati apdaila įrengiama iš standžių medžiagų, tokių kaip plokštelės, plokštės ar dailylentės. Tuo metu tinkuojamame fasade apdailos sluoksnis formuojamas tiesiai ant šiltinančios medžiagos, naudojant specialius statybinius mišinius, kurie tiesiogiai kontaktuoja su paviršiumi.

„Skirtingų tipų fasadai turi esminių konstrukcinių skirtumų, todėl jiems naudojami statybos produktai turi atitikti skirtingus reikalavimus. Ir tinkuojant, ir įrengiant vėdinamą fasadą naudojama ne viena medžiaga, bet ir įvairūs tarpiniai elementai: tvirtinimo karkasai, klijai, membranos, armavimo tinkleliai. Visa tai turi veikti kaip vientisa sistema. Pavyzdžiui, negalima pasirinkti karkaso neįvertinus apdailos plokštės svorio, nes konstrukcija gali neatlaikyti. Lygiai taip pat svarbu suderinti skirtingų mišinių sudėtį, priešingu atveju jie gali nesukibti“, – aiškina Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) docentė dr. Jurgita Černeckienė.

Svarbu tinkamai paruošti lauko sienas

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Patikrų vietoje skyriaus ekspertas Rimas Kalvaitis priduria, kad tinkuojamų fasadų atveju būtina tinkamai paruošti pastato sienas – mechaniškai nuvalyti apnašas ir jas dezinfekuoti. Darbai turi būti atliekami, kai oro temperatūra siekia nuo +5 iki +30 laipsnių. Esant šiek tiek žemesnei temperatūrai jau rekomenduojama naudoti cheminius priedus.Taip pat reikėtų vengti kritulių ir tiesioginės kaitros – saulė gali per greitai išdžiovinti tinką, todėl rekomenduojama apsaugoti pastolius plėvele ar tinkleliu. Be to, tinkas yra mažiau atsparus smūgiams, todėl drėgnose vietovėse ar medžių pavėsyje tokio tipo fasadas gali reikalauti dažnesnės priežiūros.

„Vėdinamų fasadų atveju taip pat svarbu tinkamai paruošti lauko sienas, tačiau, skirtingai nuo tinkuojamos sistemos, šią konstrukciją galima įrengti net ir esant neigiamai oro temperatūrai. Kitas privalumas – paprastesnis nelygumų kompensavimas naudojant metalinius profilius. Vis dėlto prieš montavimą būtina įvertinti pagrindo tvirtumą, kad būtų pasirinkti tinkami tvirtinimo elementai. Dėl šių ypatybių vėdinami fasadai ypač tinka senesniems ir nelygiai sumontuotiems ar sumūrytiems pastatams.Be to, jie pasižymi didesniu atsparumu smūgiams, o prireikus remontuoti – užtenka pakeisti tik pažeistas dalis. Tarpas tarp apšiltinimo medžiagos ir apdailos užtikrina natūralią oro cirkuliaciją, todėl konstrukcija greičiau išdžiūsta ir mažėja pelėsio atsiradimo tikimybė“, – paaiškina R. Kalvaitis.

Negalima pamiršti ir estetikos

Architektas Vytautas Buinevičius primena, kad renkantis daugiabučio fasado sprendimus, svarbu nepamiršti ne tik funkcionalumo bet ir estetikos. Fasadas formuoja ne tik pastato veidą, bet ir emocinį foną, kuriame gyvena žmonės. Vienas paviršius gali suteikti jaukumo ir šilumos pojūtį, kitas – kelti atšiaurumą ar net diskomfortą.

„Fasado estetika veikia žmogaus santykį su gamta ir aplinka. Tamsių, santūrių tonų pastatai lengviau įsilieja į žalią kiemo foną, pasislepia tarp šešėlių, o šviesūs – išryškėja ir dominuoja. Margi, ryškiaspalviai fasadai dažnai iškrenta iš aplinkos konteksto, primena komercines reklamas ir ilguoju laikotarpiu greičiau atsibosta. Ilgaamžiškumą ir kokybę dažniausiai užtikrina natūralių, gamtiškų spalvų bei medžiagų pasirinkimas. Net minimalistinis sprendimas gali būti estetiškai vertingas, nes pats pastatas jau turi architektūrinių detalių – langus, balkonus, lodžijas, kurie sukuria vizualinę įvairovę, šešėlių žaismą ir gylį. Tai natūrali, subtili fasado estetika, kuri laikui bėgant išlaiko vertę ir aktualumą“, – tikina V. Buinevičius.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė