Pagonys Lietuvoje vasario 5 dieną garbindavo ugnies deivę  Gabiją ir kasdienę duoną. Lietuvai apsikrikštijus senosios baltų šventės sutapatintos su krikščioniškomis. Šią dieną katalikai prisimena kankinės, šventosios Agotos, gyvenimą ir mirtį.

 

Šv. Agota gimė Sicilijoje turtingų ir kilmingų tėvų šeimoje ir garsėjo nepaprastu grožiu. Tiksli mergaitės gimimo data nėra žinoma, mirė, kaip manoma, sudeginta ant laužo 251 m. vasario 5 dieną.

 

Nuo mažų diena šv. Agota savo gyvenimą buvo pašventusi Dievui, tačiau ramiai Jam tarnauti negalėjo. Kelis kartus Agotai piršosi romėnų senatarius, pagonis Kvincianas, tačiau mergina liko ištikima savo pašaukimui. Pasinaudojęs savo politine galia įsimylėjėlis įkalino, žiauriausiais būdais kankino ir bandė priversti nusidėti. Galiausiai netekęs vilties despotiškas valdininkas liepė gražiąją, žiauriai nukankintą Agotą sudeginti ant laužo kaip eretikę.

 

Be įprastų tam laikmečiui kankinimų Kvincianas liepė Agotai nupjauti krūtis. Vėliau šv. Kotrynos bažnyčioje Sienoje buvo pakabintas paveikslas, vaizduojantis šventąją, laikančią rankose padėklą su nupjautomis krūtimis. Dabar šv. Agota laikoma sergančiųjų krūties vėžiu globėja.

 

Nėra daug duomenų išlikusių apie šv. Agotos gyvenimą ir mirtį, todėl kai kurie spėja, kad šv. Agota nebuvo sudeginta ant laužo, nes netikėtai prasidėjo stiprus Žemės drebėjimas. Tačiau vėliau ji nukankinta mirė kalėjime.