Vaistininkė atskleidė 5 dažniausias vaistų vartojimo klaidas

Lietuvoje vis dar siaučiant peršalimo ligų sezonui, dažnas į gydytojo kabinetą neskuba – pirmuosius simptomus ima malšinti vaistais savarankiškai. Tačiau vaistininkai pastebi, kad tam tikrais atvejais tokia savigyda palieka neigiamų pasekmių – netinkamas medikamentų vartojimas ar dozavimas gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių ar net sunkių ligos komplikacijų. „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Guoda Čeponytė dalijasi dažniausiomis vaistų vartojimo klaidomis ir pataria, kaip jų išvengti.

Šiandien dalį nesudėtingų negalavimų ar simptomų galima numalšinti patiems – medikamentų įvairovė padeda išvengti eilių prie gydytojo kabineto. Tačiau savarankiškai diagnozuojant negalavimų priežastis ir vaistus vartojant nepasikonsultavus su specialistais, gali kilti rizikų sveikatai ir didėti komplikacijų pavojus. Kokios klaidos turi rimčiausių pasekmių?

Nebaigiamas visas vaistų kursas

Anot G. Čeponytės, viena dažniausių gyventojų daromų klaidų – nebaigiamas gydytojo ar vaistininko paskirtas vaistų kursas. „Dažnai vaistų vartojimas nutraukiamas tada, kai pasijuntame geriau, o ne tada, kai baigiamas visas kursas. Tai ypač dažna klaida vartojant antibiotikus, vaistus nuo pūslelinės ar kraujospūdžio. Pasitaiko situacijų, kai žmonės teiraujasi, ar gali vartoti po ligos likusius antibiotikus, nes po kelių savaičių ir vėl pasireiškė simptomai“, – sako vaistininkė.

Toks netikslingas vaistų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių. „Gydant virusinius ar bakterinius susirgimus mūsų tikslas – kad jie žūtų. Jeigu nutraukėme vaistų vartojimą anksčiau nei nurodytas laikas, tikėtina, kad dalis ligų sukėlėjų gali likti organizme, prisitaikydami ir tapdami atsparūs medikamentams. Jeigu ateityje tuo pačiu vaistu ir vėl reikės gydyti infekciją, jie gali būti neveiksmingi“, – teigia specialistė.

Remiamasi kitų žmonių patirtimi

Kaimynų, draugų ar kolegų rekomendacijos – netinkamas argumentas pradėti vartoti vienus ar kitus vaistus. Anot G. Čeponytės, net jeigu ir kamuoja panašūs simptomai, ligos gali būti skirtingos, todėl tie patys vaistai ne tik nepagelbės, bet ir pakenks.

„Konsultuojant gyventojus neretai tenka išgirsti frazę „mano kaimynei šie vaistai padėjo, tai pabandysiu ir aš“. Tačiau kiekvieno žmogaus organizmas itin skirtingas, todėl ir į vaistus reaguoja individualiai – vieni gali nejausti nieko, o kitiems gali pasireikšti šalutinis poveikis ar netinkama reakcija su kitais vartojamais medikamentais. Todėl svarbu specialistą informuoti apie visus (ne)receptinius vaistus, papildus ir vitaminus, kuriuos vartojate, kad jis galėtų tinkamai įvertinti jų sąveiką ir parinkti jums tinkamiausią sprendimą. Jeigu kyla abejonės dėl vartojamų vaistų tinkamumo, su „Eurovaistinė internete“ vaistininkais nemokamai galite konsultuotis neišeidami iš namų – internetu ar telefonu. Net ir nepirkdami vaistų gausite profesionalią konsultaciją ir išvengsite vaistų vartojimo klaidų“, – teigia specialistė.

Netinkamai nustatomi simptomai

Tas pats simptomas gali reikšti visiškai skirtingus negalavimus. Anot G. Čeponytės, vienas dažniausiai painiojamų simptomų – kosulys. Jis gali kamuoti ne tik sergant peršalimo ligomis, bet ir turint problemų su skrandžio rūgštingumu arba vartojant vaistus nuo kraujospūdžio.

„Ne kartą teko susidurti su situacija, kai žmogus ieško pagalbos dėl kamuojančio kosulio, o po ilgesnės konsultacijos paaiškėja, kad jam neseniai paskirti receptiniai vaistai, kurių vienas iš šalutinių poveikių yra sausas kosulys“, – teigia specialistė.

Taip pat dažnai imama gydytis antibiotikais profilaktiškai, netgi nežinant tikslios ligos priežasties. „Antibiotikai gydo bakterinius susirgimus. Patys sau negalime nustatyti, ar susirgimas bakterinis ar virusinis, tai gali įvertinti tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus. Virusinių infekcijų gydymas antibiotikais gali būti neefektyvus, atvirkščiai – galite neišvengti ir šalutinių poveikių“, – priduria specialistė.

Netinkamai dozuojamas vaistas

Anot vaistininkės, perdozuoti net iš pažiūros įprastų vaistų – visai nesudėtinga. „Pavyzdžiui, daugumos vaistų nuo peršalimo sudėtyje yra paracetamolio. Jeigu nusipirkote keletą medikamentų nuo peršalimo, kuriuose yra paracetamolio, suvartosite dvigubai didesnę dozę, negu reikėtų, todėl kyla rizika perdozuoti šios veikliosios medžiagos“, – teigia internetu ir telefonu konsultuojanti vaistininkė.

Anot G. Čeponytės, dalis pacientų nežino, kad to paties vaisto skirtinga dozė veikia skirtingus simptomus. „Mažesnė aspirino dozė gali skystinti kraują, o didesnė – mažinti skausmą ir temperatūrą. Todėl dažnai pasirenkama didesnė dozė tikintis, kad turės kraują skystinantį poveikį, o iš tiesų ji veikia kaip malšinanti skausmą. Tai dažnai pasitaikanti klaida, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių“, – sako vaistininkė.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tablečių dozavimą dalinant jas pusiau. „Kai kurių tablečių dalinti pusiau nerekomenduojama. Jos padengtos specialia plėvele, kuri apsaugo veikliąsias medžiagas nuo skrandžio turinio. Tokias tabletes padalindami galime sumažinti tablečių veiksmingumą. Jeigu tabletes dalinti galima, paprastai viduryje jos turi įspaustą liniją, kuri padeda tiksliai pamatuoti pusinę vaisto dozę“, – teigia G. Čeponytė.

Vaistai vartojami netinkamu paros metu

Jeigu gydytojas paskyrė vaistus vartoti ryte arba vakare – šio režimo reikėtų griežtai laikytis. „Paros metas daro įtaką vaisto saugumui ir veiksmingumui. Štai dažnai vaistus nuo kraujospūdžio gydytojas paskiria išgerti ryte. Taip yra todėl, kad vartojant juos naktį kraujospūdis gali per daug nukristi“, – teigia specialistė.

Derėtų atkreipti dėmesį ir į vaisto vartojimą su maistu. Kai kurie vaistai veikia geriau arba greičiau vartojami tuščiu skrandžiu, kitus geriausia vartoti valgant.

„Dalį vaistų, gerinančių skydliaukės darbą, rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, nes maistas gali slopinti jų įsisavinimą ir mažinti veiksmingumą. Tačiau kiti, tokie kaip antibiotikai ir nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, dažniausiai turėtų būti vartojami kartu su maistu. Priešingu atveju gali dirginti skrandį, sukelti skausmą“, – teigia G. Čeponytė.

Specialistė priduria, kad vertėtų atkreipti dėmesį ir į maisto bei vaistų derinius – kai kurie maisto produktai ir vaistai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Greipfrutų sultys gali netinkamai sąveikauti su vaistais, nes kepenyse juos skaido tie patys fermentai. Kita netinkama pora – pieno produktai su kai kuriais antibiotikais, nes juos vartojant kartu gali silpnėti antibiotikų poveikis.

G. Čeponytė priduria, kad prieš vartodami bet kokius medikamentus visada konsultuokitės su gydytoju arba vaistininku, kuris patars ne tik dėl vaistų tinkamumo, vartojimo, bet ir derinimo su kitais medikamentais ar maisto produktais.