Tikriausiai ne vienam teko pastebėti, kad įsimylėję suaugę žmonės suvaikėja. Jie nuolatos vieną kitą vadina meškučiais, zuikučiais ir kitais mielais padarėliais. Jie netgi turi slaptą kalbą ir kodinius žodžius, kurių tikrąją reikšmę žino tik jie patys. Galbūt tai stiprių, prieraišių santykių paslaptis?

 

poros

Nors nemažą dalį žmonių nuo per dažnai vartojamų tokių saldžių žodelių ir prisipažinimų meilėje pykina, tačiau žmonių santykių tyrėjai tvirtina, kad jie gali padėti sukurti laimingus, žaismingus ir stiprius santykius. 2009 metais amerikiečių socialinių ir asmeninių santykių žurnalo užsakytas tyrimas atskleidė, kad kuo daugiau kartu gyvenantys asmenys naudoja juokingų pravardžių, slaptų užuominų apie seksualinius santykius, tuo santykiai kelia didesnį pasitenkinimą.

 

Niujorko santykių specialisto dr. Jamie Turndorfo nuomone, per dieną pasakomų mielų žodelių kiekis yra net svarbiau nei komplimentų ir kreipinių kokybė. Žmonės, kurie per dieną pasako 5 kartus daugiau teigiamų dalykų savo partneriui, yra labiau linkę džiaugtis savo santykiais. „Pravardžių ir išgalvotos kalbos naudojimas yra lengviausias būdas suteikti santykiams teigiamų emocijų. Tai lengviausias būdas, padedantis sustiprinti santykius“, – aiškino dr. Jamie Turndorfas.

 

Vaikiška kalba ir kodiniai posakiai (pavyzdžiui, „Darosi šalta“, kuris iš tiesų reiškia „Eime iš čia“) parodo glaudžius dviejų žmonių santykius. Apie tokius žmones kalbama, kad jie supranta vienas kitą iš pusės žodžio arba žvilgsnio. Jiems rūpi, kaip jaučiasi ir ką galvoja kitas žmogus. Stipri pora tarsi susikuria asmeninį dviejų žmonių pasaulį.

 

Kartais po sunkios darbo dienos, nesinori aiškinti apie problemas, kurios nutiko dieną. Nieko geriau, kai mylimas žmogus yra supratingas ir pasako kodinę 2 žodžių frazę, kuri reiškia ir užuojautą, ir supratimą, kad reikėjo išgyventi sunkią dieną. Daugeliui kiekvieną dieną reikia dalykiškai bendrauti su įvairiais žmonėmis, todėl namuose norisi šnekėti laisviau ir meiliau. Vaikiška kalba padeda atsipalaiduoti, užmiršti dienos rūpesčius, tarsi atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių.

 

Asmeninė, išgalvota poros kalba ne tik stiprina tarpusavio ryšį, bet gali padėti spręsti konfliktus. Kanados mokslininkai atliko tyrimą, kad poros, kurios ginčo metu įterpdavo kokį juokingą žodį ar posakį, greičiau susitaikydavo, jausdavo mažesnę įtampą ir nusiramindavo.

 

Naujos poros neretai vienas kitą vadina švelniais, saldžiais žodeliais: uogyte, saldainiuku. Saldumas sukelia pozityvias emocijas. Mylimas žmogus atrodo toks ypatingas, kad jo ilgimasi kiekvieną akimirką. Kai santykiai tampa brandesni, poros dažnai vienas kitą vadina gyvūnų pavadinimais, pavyzdžiui, liūtuku, meškučiu, zuikučiu.

 

Kuo daugiau praleidžiama laiko kartu, tuo daugiau prisiminimų ir iš jų atsiradusių meilių vienas kito pravardžių ir žodelių. Pavyzdžiui, po įspūdingo pasijodinėjimo žirgais vaikinas pradeda savo merginą vadinti kauboje arba prerijų mergaite. Mergina, prisiminusi, kaip jos mylimasis kartą skubėjo iš kito miesto ir gerokai viršijo greitį, meiliai jį pašiepia ir vadina jį Šumacheriu. Kiekvieną kartą taip pavadinę vienas kitą, jie trumpam mintimis nusikelia į praeitį ir vėl išgyvena smagius įvykius. Šie prisiminimai dar labiau sustiprina ryšį ir meilę.

 

Kita vertus, mylimųjų pravardės turėtų priminti smagius ir mielus dalykus. Jie neturėtų priminti apie nesėkmes, nelaimes, ligas. Ilgainiui žmogus, kuriam nuolatos primenama apie praeityje įvykusius dalykus, kuriuos norėtų užmiršti, praranda pasitikėjimą savimi, nusivilia kitu žmogumi ir santykiai pasidaro slegiantys ir nebemieli. Mylimas žmogus turi jaustis saugus. Jei taip nėra, meilė išgaruos kaip kamparas.

 

Ne visiems žmonėms išeina vienas kitą vadinti juokingomis pravardėmis ir saldžialiežuvauti. Tai nereiškia, kad tokia sąjunga yra pasmerkta, bet vis tiek reikėtų pasistengti ne tik per didžiąsias metų šventes prisipažinti meilę, pagirti ir pasakyti komplimentą.