Krikščioniškame pasaulyje gyvuoja tradicija švęsti riebųjį antradienį. Daugelyje šalių žiemos išlydėtuvių šventė minima keletą dienų iki didžiojo antradienio vidurnakčio. Tai spalvingų karnavalų, linksmų paradų, žaidimų ir sočių vaišių metas.

 

Bene garsiausias ir didžiausias pasaulyje Užgavėnių karnavalas vyksta Rio de Žaneire. Visoje Brazilijoje karnavalas švenčiamas labai įvairiai, tačiau neįsivaizduojamas be sambos varžytuvių. Karnavalai čia būna teminiai, skirti kokiam nors politiniam, istoriniam įvykiui paminėti ar iškiliam žmogui prisiminti.

 

Aštuonias dienas trunkantis prašmatnus Venecijos karnavalas sutraukia minias smalsuolių. Įspūdingą paradą klestintys venecijiečiai pradėjo rengti nuo XVIII amžiaus pradžios, tačiau atėjus sunkmečiui teko stipriau susiveržti diržus. Nuo 1797 metų, kai Napaleonas Bonapartas užkariavo Veneciją, karnavalas išvis nebuvo rengiamas.

 

Daugelyje Romos katalikų šalių sausio 6 dieną (dvyliktą dieną po šv. Kalėdų) prasideda karnavalų sezonas ir tęsiasi iki paskutinio antradienio iki Gavėnios pradžios. Šiais metais iki kovo 4 vidurnakčio. Užgavėnių data nustatoma, atskaičiuojant 40 dienų iki šv. Velykų.

 

Tradicinės Užgavėnių spalvos – purpurinė (teisingumas), auksinė (galia) bei žalia (tikėjimas). Daugelyje karnavalų gyvuoja palyginti nauja tradicija, atsiradusi tik XIX amžiuje – karnavalo dalyviai į žmonių minią mėto pigius, stiklinius karolius ar monetas.

 

D. Britanijoje per Užgavėnes buvo tikima, kad pirmi iškepti trys blynai yra šventi, todėl ant jų išspausdavo kryželį ir pabarstydavo druska, kad atbaidytų piktąsias dvasias. Šių blynų niekas nevalgydavo.

 

Lietuvoje Užgavėnės – taip pat labai smagi šventė. Šią dieną po kaimus vaikščiodavo persirengėliai, būdavo spėjami orai. Pavyzdžiui, jei per Užgavėnes dar yra sniego, bus sniego ir per Velykas. Jeigu saulėta – greitai prasidės sėja. Jei drėgna – gerai augs javai ir pan.

 

Rusai taip pat švenčia Užgavėnes, blynų dieną. Tačiau kitą dieną nei katalikiški kraštai. Užgavėnės ir šioje kaimyninėje valstybėje yra kilnojamoji šventė, trunkanti net savaitę. Kai kuriose Rusijos dalyse gyvuoja panašus paprotys į lietuvių Morės (iš šiaudų padarytos lėlės, aprengtos skarmalais) deginimą.