Deja, bet kasmet visame pasaulyje vis daugiau žmonių paliečia onkologinės ligos. Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja įvairiausių ir patologijų, nors prie to prisideda ir ankstyvoji prevencija, kurios dėka onkologinės ligos šiai dienai nebėra nuosprendis. Gydytojai vienareikšmiškai teigia, jog laiku pastebėtas vėžys gali būti suvaldytas, sustabdytas ir net išgydomas.

 

LR_TV_Skyrybos_A. Ulys

Remiantis statistika, vėžio diagnozę Lietuvoje kasdien išgirsta apie 50 gyventojų. Nors sergamumas ir didėja, tačiau kartu gerėja ir gydymo galimybės, leidžiančios laiku diagnozuoti ir kontroliuoti onkologinius susirgimus. Tačiau nepaisant to, išgirsta diagnozė pakerta kojas, todėl šį ketvirtadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“ gydytojai urologai Albertas Ulys bei Arūnas Jaškevičius pasakos, ką jaučia gydytojas, pranešantis šį baimę keliantį tyrimų rezultatą, o savo jautriomis istorijomis pasidalins vilnietė Jelena Akulavičienė ir buvęs žurnalistas Audrius Skačkauskas, kuriems deja, bet teko stoti į akistatą su vėžio diagnoze.

 

Nacionalinio Vėžio Instituto Onkoulorogijos skyriaus vedėjas Albertas Ulys pasakoja, jog pacientai neretai į gydytojo kabinetą ateina jau turėdami savų prielaidų ir įsitikinimų, kas jiems yra. Internete randami komentarai ne visada būna teisingai, tačiau žmonėms tai netrukdo iš karto įtikėti blogiausiu varianta, vos pajutus menką negalavimą.

 

„Tikrai kartais ateina išprususių pacientų, tačiau ne visi jų supranta taip, kaip medikai ir jų gausus žinojimas net kenkia, nes žmogus pradeda abejoti ir pasimeta nuo nuomonių įvairovės. Blogiausia kuomet pacientai pradeda lankytis pas būrėjus, žiniuonis. Tai tikrai ne tas, ko norėtume“, – laidoje teigs med. m. dr. Albertas Ulys.

 

Žinoma, išgirsta onkologinės ligos diagnozė kiekvienam apverčia gyvenimą aukštyn kojom. Vienus apima neviltis, depresija, kiti – imasi gyventi taip, lyg ta diena būtų paskutinė. Tačiau gydytojas A. Ulys skuba nuraminti, jog medicina dideliais žingsniais žengia į priekį, vėžys nebėra mirties nuosprendis ir laiku jį pastebėjus, išgyvenamumo tikimybė itin didelė.

 

„Vien tik tyrimuose matydami kažkokį tai darinį, negalime iš karto pasakyti, kad tai yra vėžys. Bet koks tyrimas gali suklysti, tad kol to naviko neišimam, kol jo neištiria gydytojas patologas, tol mes negalime sakyti, kad tai yra vėžys. Tačiau šiai dienai medicinos galimybės yra smarkiai pažengusios, todėl vien išgirdus tokią diagnozę, nereikia iš karto ruoštis gyvenimo pabaigai. Nuo paprastų ligų kartais žmonės dažniau numiršta, negu nuo laiku išoperuoto inkstų naviko. Išoperavo ir problemos nebėra, lieka tik stebėjimas“, – pasakos A. Ulys.

 

Laidoje jautria asmenine patirtimi pasidalinti sutiko ir vilnietė Jelena Akulavičienė. Šiandien už išgelbėta gyvybę ji dėkoja VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojui urologui Arūnui Jaškevičiui, kuris prieš metus atliko pirmąją tokią unikalią operaciją savo praktikoje.

 

„Man skaudėjo dešinį šoną, tai buvo nestiprus skausmas, kurį galėjau ištverti. Puse metų jį jaučiau, tačiau jis nebuvo kasdieninis. Visiškai atsitiktinai besilankydama pas šeimos gydytoją užsiminiau ir apie šią problemą, bet visi atlikti kraujo tyrimai nieko blogo nerodė. Tačiau mane vis tiek tai neramino, todėl buvo atliktas echoskopas, kuris parodė piktybinio auglio diagnozę inkste“, – savo istoriją pasakos Jelena.

 

Ieškant tinkamo gydymo, Jelenos keliai suvedė su gyd. Arūnu Jaškevičiumi. Moteris pasakoja, jog iš karto pajuto pasitikėjimą juo, nors artimieji ragino ieškoti labiau patyrusio mediko. Visgi Jelena klausė savo vidinio balso ir sutiko, kuomet gydytojas pasiūlė operaciją atlikti unikaliu būdu – inkstą pašalinti per makštį. Nors pasaulyje tokio pobūdžio chirurgija populiari, Lietuvoje tai buvo trečioji operacija medicinos istorijoje, o Arūno praktikoje – pirmasis savarankiškas debiutas.

 

„Jelenos atvejis buvo neeilinis. Tyrimo rezultatai aiškiai rodė ant inksto susiformavusį nemažą darinį. Puikiai suprantu, jog moterys po operacijos nori atrodyti gražiai, jog neliktų žymių, todėl inkstą pašalinome per natūralias angas – per makštį, kaip gimdymas. Šios operacijos metu atliekami keturi nedideli pjūveliai pilve apie 1 cm dydžio, todėl Jelena dabar gali drąsiai net ir bikinį užsidėti“, – pasakos gydytojas urologas Arūnas Jaškevičius.

 

Gyd. A. Ulys antrina savo kolegai, jog renkantis operacijos būdą, be galo svarbu atsižvelgti ne tik į estetinius paciento poreikius, bet ir į fizinius, nes kiekviena invazinė procedūra reikalauja tam tikro gijimo ir sveikimo laiko, kuomet žmogui būna sunku savimi pasirūpinti, jis tampa nedarbingas.

 

„Jelenos atveju svarbiausias operacijos privalumas – minimalus funkcinis sutrikimas. Bet kokio tipo operacijos metu yra pažeidžiami raumenys, nervai, kraujagyslės. Mes naviką išimti galime atlikę pjūvį per puse juosmens, tą patį galime atliekant laparoskopiškai, tačiau tuomet pjūvis būna 7-8 cm, o kuomet klausimas kyla ne tik kaip naviką pašalinti, bet ir kaip tai atlikti, kad žmogus po operacijos atrodytų estetiškai ir nebūtų didelio funkcinio sutrikimo – tuomet ieškomi kiti, modernūs, Lietuvoje mažiau populiarūs, tačiau pasaulyje jau seniai naudojami būdai“, – laidoje pasakos urologas A. Ulys.

 

Vis tik, kad ir kokios pažengusios būtų šiai dienai medicinos galimybės, išgirdus onkologinės ligos diagnozę pacientas patiria didelį psichologinį nuosmukį. Tam pritaria ir su prostatos vėžiu kovojantis buvęs žurnalistas Audrius Skačkauskas, kuris vienareikšmiškai sako, kad onkopsichologinė pagalba kiekvienam ligoniui yra privaloma.

 

„Man yra trečios stadijos prostatos vėžys su metastazėmis kūne, išplitusiomis į limfmazgius ir kaulus. Pagal valstybės profilaktinę programą man buvo atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimai, kurie ir parodė ligą. Žinoma, tuomet buvo didelis šokas, psichologiškai buvo labai blogai. Bijojau skausmo, bijojau dėl artimųjų nevilties. Kai pradėjau kapstytis iš tos depresijos, ėmiau ieškoti būdo susigyventi su mirtimi, su tuo faktu, jos mes visi vieną dieną mirsim. Kuo aš daugiau galiu pasitikėti, jeigu ne Dievu ir medikais. Aš negaliu pasakyti, kad viskas bus gerai. Viskas bus taip, kaip turi būti, bet kuo mes būsime atviresni, kuo daugiau kalbėsime, tuo bus lengviau“, – savo istorija dalinsis A. Skačkauskas.

 

Kaip gyvenimas pasikeičia stojant į akistatą su vėžio diagnoze, koks turėtų būti paciento ir gydytojo ryšys, kaip vyksta klinikiniai tyrimai ir kokios moderniausios šių dienų galimybės onkologinių ligų gydyme – apie tai jau šį ketvirtadienį, 21:30 val. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“.

   

„Skyrybos“ – ketvirtadieniais 21.30 val. tik per „Lietuvos ryto“ TV.

 

Nuotraukos iš „Lietuvos ryto“ televizijos archyvo.