Ką reiškia būti žmogumi? Biologiškai žmogų nusako tam tikra DNR grandinės seka. Tačiau žmoniją apibūdina ne vien DNR, bet ir socialiniai, psichologiniai ryšiai ir gebėjimai. Būti žmogumi reiškia daugiau nei būti mąstančia ir veikiančia būtybe. Todėl jeigu žmogų sukurtumėte iš pačių pagrindų, tai jis, tam tikra prasme, taip pat priklausytų žmonijai. Juk, remiantis Č. Darvino teorija, žmogus išsivystė iš beždžionės. Žmogų galima sukurti, padaryti žmonijos dalimi, tačiau galima ir nužmoginti, išmesti iš jos.

 

Ar empatijos jausmas padaro mus žmonėmis? Ar panaikinus žmonių prigimtinį norą daugintis, jie taptų nebe žmonėmis? Ar fiziškai pakeitus smegenis, kad veiktų kitaip, nestandartiškai, vis tiek būtų galima vadintis žmogumi? Jeigu bus pašalintos galūnės ir galva pritvirtinta prie roboto, ar vis tiek tai bus žmogus? Skamba, kaip ištrauka iš mokslinės fantastikos apsakymo? Daugybė mokslininkų tvirtina: anaiptol. Tai netolimos ateities scenarijus. Prognozuojama, kad ateinantį dešimtmetį, dėl kompiuterių ir biomedicinos pažangos šie klausimai taps itin aktualūs.

 

Transhumanizmas – tai kultūrinis ir intelektualinis judėjimas. Jo pasekėjai tiki, kad galima ir būtina pagerinti žmogaus gyvenimą, naudojantis pažangiausiomis technologijomis. Bene labiausiai juos dominanti užduotis, kaip prailginti žmogaus gyvenimą. Tikslui pasiekti mokslininkai pasitelks genų inžineriją, nanotechnologijas, klonavimą ir kitas naujausias technologijas, kurios netrukus bus sukurtos. Transhumanistai domisi visomis naujai atsiradusiomis technologijomis, kurios gali pagerinti fizinius, psichologinius ar intelektinius gebėjimus. Pavyzdžiui, transkranijinės tiesioginės srovės stimuliacija pagreitina reakciją ir mokymosi procesą. Jos metu per smegenis teka labai silpna elektros srovė. Ši technologija jau naudojama JAV kariuomenėje šaulių apmokymuose. Transhumanistai siekia sukurti technologiją, kuri leistų žmogaus mintis perkelti į kompiuterį ir taip sukurti superkompiuterį su aukštesniu nei žmogaus intelektu.

 

Daugeliui kyla klausimas apie tai, ar transhumanizmo idėjos neprieštarauja etikai. Kalbant apie gyvenimo prailginimą, jeigu visi žmonės nustotų mirti, grėstų pavojus, kad pasaulyje bus gyventojų perteklius. Ar tokiu atveju reikėtų žmonėms atsisakyti gimdyti vaikus? Tačiau ar tokia neatsinaujinanti visuomenė po kurio laiko neliktų sustabarėjusi, nelanksti ir neevoliucionuojanti? Ar kiekvienas turės teisę pagerinti savo intelektą? O jeigu tokią teisę turės tik turtingieji ir pasaulio galingieji, kas nutiks su eiliniais žmonėmis? Apskritai sunku įsivaizduoti visuomenę, kurioje visi gyventojai turi intelekto koeficientą 300 arba 5 mokslų daktaro laipsnius.

 

Jeigu transhumanistų idėjos iš tiesų taps realybe, tai reikš žmonių evoliuciją, įvykusią nesuvokiamu greičiu. Žmonių civilizacija vystėsi be galo lėtai. Reikėjo milijonų metų, kad žmonės atrastų kalbą, tūkstančių, kad atrastų mediciną ir mokslą. Tik maždaug prieš 100 metų žmonės sukūrė bioninę akį ar patobulintus egzoskeletus. Netrukus visi technologijų kūrimo procesai turėtų pagreitėti. Kas dieną, kas sekundę visame pasaulyje technologijos kažkiek patobulėja ir žengia dar vieną žingsnį į transhumanistų išsvajotą ateitį.

 

Tačiau žmogus prie visko pripranta. Mus gąsdina mintis apie kažkokius antžmogius, sudarytus pusiau iš kompiuterių. Mūsų vaikams arba anūkams tai tikriausiai bus toks pat eilinis ir visiems įprastas dalykas, kaip šiais laikams vaikams yra išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai. Ateities vaikams transhumanizmas atrodys kaip natūrali evoliucija. Jiems viskas, kas yra nekompiuterizuota, atrodys nenormalu ir senoviška. Dabar sunku įsivaizduoti, bet ateityje žmonės, kurie nesinaudos technologine pažanga, bus tokie patys keistuoliai, kaip dabar žmonės, nesinaudojantys mobiliaisiais telefonais. Kita vertus, visais laikais žmones gąsdino naujosios technologijos. Bijoti yra žmogiška prigimtis.