Telomerai – raktas į ilgaamžiškumą?

Telomerai – chromosomų galuose esančios „kepurėlės“. Jos apsaugo DNR nuo pažeidimų, todėl ilgą laiką sietos su didesniu žmonių išgyvenamumu. Kuo ilgesnės šios dalys, tuo daugiau ląstelė gali dalytis, taigi, gyvuoti. Naujausi tyrimai griauna viltis, nes paaiškėjo, jog telomerai didina lėtinių ligų riziką.

Gyvenimas kaip siūlas

Amžėjimas – sveikatos pablogėjimo ir ligų rizikos veiksnys. Tačiau seniai pastebėta, kad vieni žmonės sensta, nusilpsta ir pasiligoja greičiau, o kiti net sulaukę garbingo amžiaus išlieka gyvybingi ir aktyvūs. Medicinos mokslininkai ilgai ieškojo atsakymo į šį svarbų klausimą. Iškelta daug teorijų, kas lemia gerą sveikatą iki gilios senatvės. Vieni tvirtino, kad viskas priklauso nuo gyvenimo būdo, kiti akcentavo genetiką, o treti kliovėsi sėkme. Viena iš ilgaamžiškumo teorijų aiškino, jog už senėjimą (greitą ar lėtą) atsakingi telomerai.

Kiekvienoje žmogaus ląstelėje yra 23 chromosomų poros. Kiekviena chromosoma sudaryta iš DNR, apsivijusios aplink baltymą. DNR sudaro genai, kurie koduoja paveldimą instrukciją visoms ląstelės funkcijoms. Telomerai randami galinėje chromosomų dalyje, todėl vaizdingai vadinami „kepurėlėmis“, ir juose nėra genų. Kaskart, kai ląstelė dalijasi, chromosomos replikuojasi, o telomerai sutrumpėja. Tai leidžia ląstelei dalytis neprarandant gyvybiškai svarbių genų. Galiausiai telomerai taip sutrumpėja, jog ląstelė negali dalytis, todėl sensta ir miršta.

Dana Farber vėžio instituto (JAV) mokslininkai išsiaiškino, kad maži telomerai susiję su tam tikromis lėtinėmis ligomis ir trumpesne gyvenimo trukme. Asmenys, kurių chromosomų galiukai sutrumpėja, dažniau serga osteoartritu, ateroskleroze, vėžiu. Šios ligos glaudžiai susijusios su amžėjimu. Teoriškai ilgesni telomerai turėtų padėti ląstelėms dalytis, todėl apsaugotų nuo senėjimo ir senatvinių ligų.

Ajovos universiteto (JAV) biologai nustatė, jog gyvūnų, kurie gyvena trumpai (pavyzdžiui, graužikai), telomerai trumpėja greičiau, palyginti su ilgai gyvenančiais drambliais, primatais. Atliekant genetinius eksperimentus, išvestos pelės, kurių chromosomos turėjo ilgus galiukus. Šie gyvūnai itin skyrėsi nuo paprastų gentainių. Jų organizmas gebėjo palaikyti normalų gliukozės ir cholesterolio kiekį, todėl negrėsė diabetas ir nutukimas. Eksperimentinės pelės gyveno ilgiau ir nesirgo vėžiu.

Biologinio amžiaus skaičiuoklė

Telomerus palaiko fermentas telomerazė, kuri neleidžia galiukams labai greitai sutrumpėti, o ląstelėms – pasenti. Iškelta teorija, jog vėžinėse ląstelėse padidėja telomerazės kiekis, todėl jos gali daug kartų dalytis, formuoti auglius, išplisti po visą organizmą.

Londono regeneracijos instituto (Jungtinė Karalystė) genetikos inžinierė Sebnem Unluisler teigia, jog egzistuoja ryšys tarp biologinio amžiaus ir telomerų ilgio. Paprastai trumpesni chromosomų galiukai susiję su didesniu chronologiniu amžiumi ir jautrumu sirgti senatvinėmis ligomis. Be to, asmenys, turintys tam tikrų genetinių pakitimų ar pasirinkę netinkamą gyvenimo būdą, kuris pagreitina telomerų trumpėjimą, fenotipiškai (išoriškai) sensta greičiau.

Groningeno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai taip pat lygina telomerus su biologiniu amžiumi. Jie atrado, jog kai kurie veiksniai paspartina chromosomų galiukų trumpėjimą ir priartina senatvę. Vienas jų – fizinio krūvio stoka. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad moterys, mėgstančios sėslų gyvenimo būdą, biologiškai buvo 8 m. vyresnės nei to paties chronologinio amžiaus respondentės, kurios daug mankštinosi.

Rūkymas irgi trumpina telomerus, ypač esančius baltuosiuose kraujo kūneliuose (limfocituose), todėl silpsta imunitetas. Neigiamai veikia miego stoka. Įrodyta, kad telomerų ilgį gali lemti net vaikystėje patirti nemigos priepuoliai. Seniai žinomas neigiamas lėtinio uždegimo poveikis organizmui. Gausus cukraus vartojimas, stresas, nervinė įtampa, depresija trumpina telomerus ir gyvenimo metus.

Lyg Trojos arklys

Dr. Joshua Berkowitzas iš Birmingamo universiteto (Jungtinė Karalystė) teigia, kad negalima vertinti gyvenimo trukmės ar amžėjimo pradžios tik pagal telomerų ilgį. Kai kurie žmonės, turintys trumpesnius chromosomų galiukus, gyvena ilgiau nei ilgų telomerų savininkai. Medikas sako, kad senatvę lemia daug aplinkybių – gyvenimo būdas, aplinka, genetika, stresas.

Johnso Hopkinso universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad bet kokie kraštutinumai – tiek trumpi, tiek labai ilgi telomerai – susiję su ligomis. Trumpi chromosomų galiukai lemia organų nepakankamumą, ilgi – įvairias vėžio rūšis. Nauji medikų duomenys, paskelbti „The New England Journal of Medicine“, rodo, jog ilgi telomerai yra ne gyvybės eliksyras, o atvirkščiai – Trojos arklys. Jie padeda ląstelėms, kurios su amžiumi mutavo, gyventi ilgiau, todėl didėja navikų ir kitų lėtinių ligų tikimybė.

Mokslininkai ištyrė žmones, turinčius mutaciją POT1, kuri lemia ilgesnius telomerus. Kai kurie asmenys iš tiesų atrodė jaunatviškiau, pavyzdžiui, sulaukę 70-ies nebuvo pražilę. Tačiau kiti dažniau turėjo gerybinių ir piktybinių navikų. Viena projekto autorių dr. Mary Armanios iš Johnso Hopkinso universiteto teigia, jog ląstelės, turinčios labai ilgus telomerus, kaupia mutacijas ir skatina navikinius procesus, kurie būtų blokuojami, jei chromosomų galiukai trumpėtų įprastu būdu.

Taigi, telomerų ilgis – tik vienas iš daugelio senėjimo aspektų, todėl nevalia dėti lygybės ženklo neįvertinus kitų veiksnių.

Kaip apgauti laiką?

Nors nėra patikimų įrodymų, kad ilgesni telomerai tikrai garantuoja gražią senatvę ir ilgaamžiškumą, pavieniai tyrimai rodo teigiamas sąsajas su mityba ir fiziniu aktyvumu.

Belgijos mokslininkai skelbia, kad mityba, gausi ankštinių daržovių, nesmulkintų grūdų, šviežių vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta, teigiamai susijusi su ilgesniais telomerais. Toks maistas naudingas dėl antioksidantinių ir nuo uždegimų saugančių savybių. Fizinis krūvis palaiko bendrą sveikatingumą, bet nėra įrodymų, kaip mankšta daro įtaką telomerams. Naujosios Anglijos universiteto (Australija) mokslininkai atskleidė, kad vidutinio sunkumo fizinis krūvis padeda išlaikyti ilgus telomerus, tačiau sekinantis krūvis kenkia ir gali lemti ankstyvą senatvę. Šis poveikis pastebėtas maratonų bėgikams. JAV Nacionalinis vėžio institutas skelbia, jog kas dieną nueinant apie 8000 žingsnių, mirtingumas dėl bet kokių ligų sumažėja apie 51 %.

JAV Nacionalinis sveikatos institutas rekomenduoja senjorams:

•  Judėti – vaikščioti, dirbti darže, šokti, plaukti

•  Valgyti daug daržovių

•  Išlaikyti sveiką KMI

•  Per parą miegoti 6–7,5 val.

•  Nerūkyti ir riboti alkoholio kiekį

•  Reguliariai tikrintis sveikatą

•  Rūpintis psichologine būkle ir mokytis valdyti stresą.

Autorius Jurgita Ramanauskienė