Tai ne tik plaukų kamuoliukai

Katės vemia gana dažnai, nes tokiu būdu pašalina iš skrandžio plaukus, susikaupusius laižant ir švarinant kailį. Nereikia kas kartą skubėti pas veterinarijos gydytoją, tačiau svarbu skirti, kada elgesys – norma, kada – ligos požymis.

Lėtinė ir ūmi reakcija

Pagal pasireiškimo dažnį, simptomai gali būti lėtiniai ir ūmūs. Lėtinis vėmimas pasireiškia, jei katė taip elgiasi reguliariai (bent kartą per mėnesį arba savaitę) ilgą laiką. Per vieną sykį gyvūnas paprastai vimteli 1–2 kartus, kol ištuštėja skrandis. Ūmiu vėmimu vadinama būklė, kai pradeda vemti augintinis, kuris niekada to nedarė. Reikia atkreipti dėmesį, kaip dažnai katė negaluoja, t. y. ar vėmimas buvo vienkartinis, ar skrandis nuolat spazmuoja.

Greita reakcija reikalinga, jei vėmimas prasidėjo staiga. Išimtis – atvejai, jei katė vėmė iš viso 1–3 kartus ir priepuoliai nesikartoja. Jei augintinė noriai ėda, ištuština skrandį, pvz., iki 6 kartų per metus, elgiasi įprastai ir jaučiasi gerai, į veterinarijos gydytoją kreiptis nereikia.

Jei katė vėmė daugiau nei 3 kartus, ištuština skrandį kas kartą paėdusi, atrodo apatiška, tupi parietusi po savimi kojas, o ne atsipalaidavusi, reikėtų pasirodyti veterinarijos gydytojui. Gali būti, kad pykinimas praeis savaime, tačiau gali prireikti gydymo. Negalima delsti, jei gyvūnui sunku judėti, dingo apetitas, sumažėjo šlapimo išskyrimas. Katėms, kurios vemia ir neėda, greitai vystosi antriniai kepenų pažeidimai, todėl reikalinga skubi medicininė pagalba.

Net jei pasireiškia lėtinis vėmimas, pravartu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, pvz., atvykus dėl vakcinacijos. Nors problema nėra skubi, jei nepakito apetitas ir elgesys, tyrimai nepakenks. Bet koks lėtinis vėmimas, laikomas norma, gali išsirutulioti į ūminį. Pvz., sunerimti, jei katė pašalindavo plaukų kamuoliukus kartą per mėnesį, tačiau pradėjo vemti 2–3 kartus per savaitę.

Negalavimo priežastys

Ūmaus ir lėtinio vėmimo priežastys gali būti tos pačios, bet pasitaiko išimčių. Lėtinis vėmimas paprastai nepasireiškia apsinuodijus. Ūminis vėmimas išsivysto dėl svetimkūnio virškinimo trakte, pvz., ryklėje įstrigus ašakai, prisirijus mezgimo siūlų. Jei išvemti nepavyksta, pašalinis daiktas lieka skrandyje ir problema gali tapti lėtine. Deja, vėmimas, atsižvelgiant į konkrečią katę, – individualus simptomas. Diagnostiką dar labiau komplikuoja tai, jog tokį elgesį gali išprovokuoti bet kokia liga.

Vėmimo priežastis galima priskirti vienai iš kategorijų:

•  Toksinai (apsinuodijimas paragavus aušinimo skysčio, lelijų).

•  Vaistai (antibiotikai, chemoterapija, vaistai nuo uždegimo).

•  Dieta (netinkamas pašaras, alergija ir netoleravimas, staigus raciono pakeitimas).

•  Skrandžio ligos (svetimkūnis, opa, uždegimas).

•  Žarnyno ligos (svetimkūnis, ūmus uždegimas, vėžys, vidurių užkietėjimas).

•  Vidaus organų disfunkcija (kepenų, inkstų, kasos ligos).

•  Endokrininės sistemos problemos (padidėjęs skydliaukės aktyvumas (hypertiroidizmas), cukrinis diabetas).

•  Neurologinės ligos (vestibulinio aparato problemos, encefalitas).

•  Infekcija (kačių infekcinis peritonitas, kačių panleukopenija, parazitai).

•  Onkologija (žarnyno vėžys, putliųjų ląstelių navikai).

Susirgimo diagnostika

Kartais net veterinarijos gydytojams sunku tiksliai nustatyti, kodėl katė vemia. Dauguma ūmių atvejų yra trumpalaikiai ir praeina pritaikius gydymą. Tačiau niekada negalima atmesti sunkesnių ligų tikimybės. Norint suteikti išsamią informaciją apie augintinio būklę, derėtų iš anksto pasiruošti atsakymus į šiuos klausimus:

•  Ar katė galėjo suėsti toksiškų augalų ar kenksmingų medžiagų, chemikalų?

•  Kada pradėjo vemti?

•  Kokia įprasta katės mityba (pašaro pavadinimas, šėrimo dažnis, porcijos dydis)?

•  Ar gyvūnas išeina į lauką? Jeigu taip, ar medžioja?

•  Kokia išvemto turinio spalva, konsistencija?

•  Ar katei duodama vaistų?

•  Ar kartu su vėmimu pasireiškė viduriavimas?

•  Ar katė ėda, nedingo apetitas?

•  Kada vemiama? Ar susiję su ėdimu, kita veikla?

•  Ar pastaruoju metu augintinis neteko svorio?

•  Ar katė daug laka ir gausiai šlapinasi?

•  Ar žaidžia su mezgimo siūlais, virvelėmis?

Nors skrandžio turinio apibūdinimas neatsakys į klausimą, kuo susirgo katė, gali suteikti informacijos, kur ieškoti problemos, kokius tyrimus paskirti. Nemalonu kalbėti apie tokius dalykus, todėl galima tiesiog nufotografuoti ir vėliau parodyti nuotrauką. Išvemtas turinys gali būti:

•  Geltonas. Tai tulžies pūslės arba kepenų ligų požymis, tačiau taip pat dažnai būna, jei katė vemia tuščiu skrandžiu.

•  Skaidrus, vandeningas arba baltas, putojantis. Reiškia, kad neseniai lakė vandens, tačiau seniai ėdė kieto pašaro, vėmė tuščiu skrandžiu.

•  Šviesiai raudonas. Tai kraujavimo iš burnos, stemplės ar skrandžio požymis.

•  Tamsios kavos spalvos. Rodo kraujavimą iš skrandžio, opaligę.

•  Rudas, blogo kvapo. Galimai reiškia plonosios žarnos problemas.

•  Nesuvirškinto ėdalo dalelės. Būdinga esant pašaro netoleravimui, alergijai, sutrikus virškinimo trakto praeinamumui, pvz., dėl svetimkūnio.

Veterinarijos gydytojas atliks apžiūrą, nustatys, ar neskausmingas pilvas, nematyti svetimkūnių ryklėje, išklausys širdies darbą ir kvėpavimą, pamatuos kūno temperatūrą. Esant poreikiui, skiriami kraujo ir šlapimo tyrimai, rentgenograma. Jei nepavyksta diagnozuoti problemos, atliekamas tyrimas ultragarsu arba endoskopu.

Gydymo galimybės

Jei ištyrus nerasta pakitimų, atmesta apsinuodijimo, paspringimo ar svetimkūnio versijos, veterinarijos gydytojas gali skirti tik skysčių terapiją. Net jei nėra klinikinės dehidratacijos, lašelinė padės organizmui greičiau atsigauti. Gyvūnas būna netekęs dalies skysčių dėl vėmimo. Užsitęsusi dehidratacija pablogina savijautą, nes katė nustoja ėsti, rečiau šlapinasi ir gali vemti pakartotinai. Situaciją komplikuoja ir tai, kad šie gyvūnai apskritai ne visada noriai laka.

Jeigu vėmimas ūmus ir kartojasi, veterinarijos gydytojas gali paskirti vaistų, malšinančių simptomus. Jie sumažina diskomfortą pilve, todėl padidėja apetitas ir noras lakti savarankiškai. Šie vaistai nemalšina skausmo, todėl, esant poreikiui, specialistas gali papildyti gydymą dar viena medikamentų grupe. Svarbu atminti, kad sergant virškinimo trakto ligomis, esant vėmimo tikimybei, suprastėjus medžiagų įsisavinimui iš žarnyno į kraują, dažniausiai naudojami švirkščiami vaistai, o ne tabletės. Šeimininkams reikia įvertinti savo galimybes, ar pavyks gydyti savarankiškai. Katės nėra klusnūs pacientai ir priešinasi bet kokioms manipuliacijoms.

Tiek ūmaus, tiek lėtinio vėmimo atveju reikia koreguoti šėrimą. Rekomenduojama šerti specialiu dietiniu, lengvai įsisavinamu sausu pašaru, kuris turi daug kalorijų, tačiau nedirgina virškinimo trakto gleivinės. Tokių pašarų galima įsigyti tik veterinarijos vaistinėse. Įprastai naujos dietos pakanka laikytis 2 savaites, kol praeina vėmimo rizika. Katėms, kurios turi polinkį dažnai šalinti skrandžio turinį, prireikia specialaus pašaro visą gyvenimą.

Norint sumažinti vėmimo riziką, svarbu šukuojant pašalinti kuo daugiau plaukų, ypač per sezoninį šėrimąsi. Ilgaplaukes rekomenduojama apkirpti. Galima duoti specialių pastų, kurios neleidžia formuotis plaukų kamuoliukams ir palengvina turinio slinkimą žarnynu. Priemonė sumažina vėmimų dažnį. Visais atvejais sutrikus augintinio sveikatai nereikėtų eksperimentuoti. Įtarus, jog katė vemia ne dėl plaukų kamuoliukų, svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.

Autorius Jurgita Ramanauskienė