Pamišę iš meilės? Apakę dėl meilės? Kankinami meilės? Tai ne poetų sukurti epitetai. Intensyvūs jausmai iš tikrųjų pakeičia protą ir kūną.

 

Įsimylėję žmonės sukvailėja. Aistringai mylintys žmonės prasčiau sutelkia dėmesį, atlieka užduotis. Jie tiesiog skrajoja padebesiais!

 

Įsimylėję žmonės jaučiasi pakylėti. Mokslininkai tvirtina, kad įsimylėjimas nervų sistemą veikia panašiai kaip kokainas. Jie jaučia euforiją, nepaaiškinamą laimės jausmą.

 

Įsimylėję žmonės lengviau pakenčia skausmą. Meilė aktyvuoja tas pačias smegenų sritis, kurias slopina nuskausminamieji vaistai. Todėl įsimylėjėliams lengviau ištverti skausmą.

 

Įsimylėję vyrai vaikšto lėčiau. Tikriausiai taip yra dėlto, kad galėtų prisitaikyti prie kiek lėtesnio mylimosios vaikščiojimo tempo. Nepastebėta, kad vyrai vaikščiotų lėčiau su draugėmis, kolegėmis, su kuriomis nesieja romantiniai santykiai.

 

Įsimylėjusių žmonių širdžių ritmas supanašėja. Neįtikėtina, tačiau tvirtinama, kad įsimylėjėlių širdys plaka vienodu ritmu.

 

Įsimylėjusių žmonių pasikeičia balso tembras – tampa aukštesnis. Moterys su vyrais, kuriems jaučia simpatiją, kalba aukštesniu balsu. Be to, kartais ilgai kartu gyvenančios poros nesąmoningai pradeda atkartoti partnerio balso tembrą ir intonaciją.

 

Meilė apakina. Vienas kitam įsipareigoję žmonės, dažnai galvojantys apie savo partnerį, nepastebi kitų patrauklių priešingos lyties asmenų.

 

Meilė paverčia didvyriu. Įsimylėję žmonės yra labiau linkę rizikuoti (nors kartais tai visai nebūtina) dėl mylimojo. Dėl to tiek daug liaudies pasakų apie drąsius karžygius, išgelbėjančius princeses iš slibino nasrų…

 

Meilė priverčia išsiplėsti vyzdžius. Tyrimais įrodyta, kad akių vyzdžiai išsiplečia, kai žmogus jaučia stiprius jausmus, pavyzdžiui, meilę. Ar tai ir turėjo omenyje tas, kuris pirmasis pasakė, kad akys – sielos veidrodis?