Žiema, kaip visada, ateina netikėtai. Atrodo, kad saulė mus paliko mažiausiai iki balandžio, o įprastai gera nuotaika ir miegas kažkur dingo. Neaiškus liūdesys, sunkumas atsikelti ryte, sezoninis afektinis sindromas („žiemos depresija”) yra saulės trūkumo pasekmės. Iš tiesų saulės spindulių trūkumas yra viena iš depresijos ir silpnos sveikatos šaltuoju metų laiku priežasčių. Mokslininkai teigia, kad su depresija ir mieguistumu gali padėti kovoti šviesos terapija. Kas tai yra ir kaip tai veikia?

 

šviesos terapija

Saulės terapijos pradžia

 

Dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje gydytojai pastebėjo, kad kai kuriems žmonėms akivaizdžiai tam tikru laiko akivaizdžiai kartojasi depresijos paūmėjimai. Kad ir kaip būtų keista, toks psichinės sveikatos pablogėjimas nutikdavo būtent rudenį ir žiemą. Panašu, kad šių žmonių biologinis laikrodis lemia, kad, prasidėjus šaltiems orams, jie automatiškai pasineria į liūdesį ir atgyja, pralinksmėja tik pavasarį. Paprastai kalbėdami apie biologinį laikrodį, mes turime omenyje paros ritmus – miego ir budrumo ciklus, besikeičiančius dienos metu, veikiant hormonui melatoninui. Melatoninas gaminasi tamsoje, skatindamas kūną miegoti. Be paros ritmo, turime ir sezoninius bioritmus. Jie taip pat priklauso nuo melatonino. Rudenį ir žiemą, kai dienos šviesos valandos trumpėja, o saulė danguje pasirodo vis rečiau, kūnas gauna daugiau melatonino. Ir tai sukelia ne tik padidėjusį mieguistumą – pasirodo, šis hormonas turi ir slopinantį poveikį. Todėl tie žmonės, kurie yra ypač jautrūs tokiems hormoniniams svyravimams žiemą, pasineria į melancholiją. Net aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai pasiūlė sezonine depresija sergančius žmones gydyti dirbtine šviesa, imituojančia saulę. Tai turėjo atkurti biologinį laikrodį ir normalizuoti hormonus ir taip pagerinti nuotaiką bei miegą. Pamatę pirmuosius rezultatus mokslininkai nusprendė šviesos terapiją pradėti taikyti ir nemigai, nuotaikos sutrikimams, nesusijusiems su sezoniškumu, valgymo sutrikimams, Alzheimerio ligai ir kitoms ligoms gydyti.

 

Kaip atrodo šviesos terapijos seansas?

 

Pakanka iškart po pabudimo pasirūpinti, kad dvi valandas veiktų balta šviesa, imituojanti dienos šviesą, kurios šviesumas yra 2500 liuksų arba 30 min., kai šviesumas yra 10000 liuksų, o po 16 val. priešingai: apriboti tokios šviesos srautą: pavyzdžiui, užsidėjus akinius su geltonais stiklais arba pakeitus baltą dienos šviesą į šiltą geltoną šviesą.

 

Kitas variantas yra žadintuvas su šviesa. Jis turėtų palaipsniui (per paskutines 4 miego valandas) imituoti saulėtekį, kad organizmas pabustų natūraliai.

 

Kalbant apie sezoninį afektinį sutrikimą, technika yra panaši. Kiekvieną rytą turėtumėte būti apšviestas dienos šviesa, kurios šviesumas yra 5000 liuksų arba 10000 liuksų pusvalandį. Labai svarbu, kad tokia terapija vyktų ryte, todėl keltis reikia anksti. Seanso trukmė apskaičiuojama taip: už kiekvieną pusvalandį ilgesnio nei 6 valandų miego, atimti 15 minučių nuo įprasto pabudimo laiko. Tarkime, jūs paprastai miegate 9 valandas ir keliatės 10 valandą ryte, tada, kada jums būtų taikoma šviesos terapija, jūs turėtumėte kelti pusantros valandos anksčiau – t. y. 8 val. 30 min. Jeigu miegate labai ilgai, neturėtumėte pabudimo laiko perkelti daugiau nei 1,5 val.