Sveikai valgyti ne namie – įmanoma!

Valgymas viešojo maitinimo įstaigose ir sveika mityba retai yra suderinami dalykai. Vyrauja nuomonė, kad restoranai bei kavinės – tai pagrindinė nesveiko gyvenimo būdo priežastis.Tačiau tai neturėtų pasiteisinimu, kad galima valgyti bet ką.

Pasirinkti patiekalą iš meniu gali būti sudėtinga užduotis. Valgiaraštyje paprastai būna tiek daug gundančių pasirinkimų, todėl dažnas dar svarsto, ką užsisakyti, kai padavėjas ištaria stebuklingus žodžius: „Ko norėsite užsisakyti“. Žmonių pasirinkimą neretai lemia meniu dizainas. Gražūs aprašymai ir nuotraukos tarytum verčia užsisakyti patiekalus, apie kuriuos kitomis sąlygomis net nebūtų pagalvota. Žinant viešojo maitinimo įstaigų gudrybes, lengviau nesuklysti ir užsisakyti sveiką maistą.

Valgiaraštis yra sudaromas, atsižvelgiant į žmonių psichologiją. Pastebėta, kad pirmiausiai valgiaraštyje akys krypsta link dešinės rankos pusėje esančios viršutinės puslapio dalies. Čia paprastai išvardijami sočiausi ir kaloringiausi pagrindiniai patiekalai. O juk valgiaraštyje yra ir kitokių pasirinkimų: salotų, užkandžių ir daržovių patiekalų. Pirmasis patarimas būtų – neužsisakyti pirmo už akių užkliuvusio patiekalo, o peržvelgti visą valgiaraštį.

Norėdami sutaupyti ir sočiau pavalgyti žmonės neretai užsisako kompleksinius patiekalus (patiekalų rinkinį). Čia slypi restoranų gudrybė: jie žmones nesąmoningai verčia užsisakyti patiekalą, kurio jie dar nežino, ar norės. Galbūt pietūs viešojo maitinimo įstaigoje bus labai sotūs ir desertą, įeinantį į rinkinį, valgysite tik todėl, kad už jį jau sumokėjote. Antrasis patarimas – įvertinti savo alkio jausmą dar prieš peržvelgiant valgiaraštį. Nesant labai alkanam, neužsisakyti kompleksinio rinkinio iš trijų patiekalų.

Žmonės, sudarinėjantys valgiaraštį, žino, kas patrauks klientų dėmesį. Rekomenduojami, brangiausi ir įmantriausi patiekalai paprastai yra paryškinami. Ypač atidžiai reikėtų įvertinti patiekalus, paryškintus raudona spalva, kuri pasirinkta, nes esą skatina apetitą.

Atidžiai vertinti patiekalų aprašymus, kad ir kokie viliojantys jie atrodytų. Pastebima tendencija, kad žmonės labiau linkę užsisakyti, pavyzdžiui, apskrudintą Ramiojo vandenyno lašišos kepsnį negu tiesiog lašišos kepsnį. Žodžiai yra labai galingi ir jie gali įtikinti įsigyti visai ne tai, apie ką galvojote išeidami iš namų. Reikėtų gilinti ne į gražius aprašymus, bet į ingredientų sąrašą. Juk valgysite ne žodžius, o tikrą maistą. Be to, visada galima paklausti išsamesnės informacijos padavėjo apie bet kurį patiekalą.

Gėrimų pasirinkimas taip pat nuo mūsų nepriklauso. Atkreipkite dėmesį, kad padavėjai pirmiausiai paklausia, ko norėsite išgerti, nors jūs dar nepervertėte meniu ir nežinote, kas siūloma. Vėliau atnešė pagrindinį valgiaraštį, ant viršaus padeda dienos rekomenduojamų gėrimų meniu. Tačiau reikėtų žvilgtelėti ne tik į jį, bet ir valgiaraščio pabaigoje esantį gėrimų sąrašą, apie kurį maitinimo įstaigos stengiasi, kad pamirštumėte.

Dar prieš ateinant į viešojo maitinimo įstaigą reikėtų sugalvoti, ar norėsite deserto. Kai kuriuose restoranuose desertų meniu atnešamas, suvalgius pagrindinį patiekalą. Tai verta įsidėmėti, kad pamanę, kad desertų nėra, neužsisakytumėte prie pagrindinio patiekalo dar ir užkandžių, o paskui, atnešus desertų meniu, ir desertą.

Sveikiausi patiekalai paprastai būna surašyti valgiaraščio viduryje. Šiame skyriuje paprastai būna daugiau patiekalų iš daržovių. Jeigu žmonės atidžiau skaitytų valgiaraščius, jie daug rečiau nusižengtų mitybos taisyklėms, net tada, kai pietauja ar vakarieniauja ne namie.

Kad ir kaip keistai taip skambėtų, bet prieš einant į viešojo maitinimo įstaigą, reikėtų lengvai užkąsti. Pavyzdžiui, suvalgyti obuolį ar kitą vaisių. Taip išvengsite persivalgymo ir riebių patiekalų pasirinkimo.

Šiuolaikiniame pasaulyje viešojo maitinimo įstaigos – jau ne prabanga. Tačiau požiūris į vakarienę mieste turėtų būti lyg į šventę. Tada ir svarbiausias tikslas bus ne pavalgyti, o maloniai praleisti laiką naujoje aplinkoje.