Lietuvoje maždaug 800 žmonių kasmet miršta nuo storosios žarnos vėžio. Šios ligos gydymas būtų sėkmingesnis, o netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, kol ji dar nejuntama. Štai ką apie storosios žarnos vėžio prevenciją privalu žinoti kiekvienam.

 

Gyvybes gelbstintis slapto kraujavimo testasGastroenterologist,Examines,Large,Intestine.,Concept,Of,Colorectal,Cancer,,Treatment,And

 

Ligonių kasos primena, kad jau keliolika metų Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti tam tikro amžiaus gyventojai gali ir turėtų nemokamai tikrintis pagal Storosios žarnos vėžio prevencijos programą. Ši programa skirta pacientams, kurie neturi nusiskundimų, jaučiasi sveiki. Mat jos tikslas – profilaktiškai tikrinti jokių simptomų nejaučiančius žmones, nes storosios žarnos vėžys praktiškai besimptomis iki galutinių stadijų. Vyrai ir moterys, sulaukę 50-ies ir ne vyresni nei 74 m., sutikę dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje, atlieka slapto kraujavimo testą išmatose. Tai iFOBT testas, kurį skiria šeimos gydytojas. Atliekamas namuose arba poliklinikoje. Jeigu testas neigiamas, 2 metus žmogus gali būti ramus. Paskui reikia pakartoti. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją, kai specialiu aparatu apžiūrima visa storoji žarna. Pacientui pageidaujant, tyrimas atliekamas su intravenine nejautra. Jei gydytojas mato įtartinų gleivinės vietų, atlieka jų biopsiją, netgi iškart pašalina nedidelius polipus. Nacionaliniame vėžio institute kolonoskopija atliekama moderniais aparatais, turinčiais integruotą vaizdo didinimo ir siauro pluošto vaizdo galimybę. Tai leidžia išgauti aukštą raišką, gerina tyrimo kokybę. Jei atlikus kolonoskopiją patologijos storojoje žarnoje nenustatoma, kitas slapto kraujo išmatose testas pacientui siūlomas po 10 metų. Nustačius patologiją, pacientas siunčiamas gydytis į specializuotą įstaigą.

 

Negailestinga statistika ir rizikos veiksniai

 

Pasaulio mastu storosios žarnos vėžys yra antra pagal dažnumą vėžio rūšis, kuria serga moterys, ir trečia, kuria serga vyrai. Be to, tai antra mirties nuo vėžio priežastis pasaulyje tarp abiejų lyčių. Manoma, kad iki 2030 m. šių piktybinių susirgimų padaugės 60 %, todėl per metus bus diagnozuojama 2,2 mln. naujų storosios žarnos vėžio atvejų, o apie 1,1 mln. žmonių dėl šios ligos mirs. Lietuvoje kasmet nustatoma per 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, šis skaičius kasmet mūsų šalyje padidėja 4–6 %. Gydytojai nurodo daugybę storosios žarnos vėžio rizikos veiksnių. Vienu svarbiausių laikomas amžius. Mat kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo didesnė tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu. Būtent todėl prevencinė šios ligos programa skirta konkretaus amžiaus sulaukusiems vyrams ir moterims. Neabejotinai neigiamą įtaką organizmo būklei daro rūkymas, alkoholio vartojimas. Taip pat vėžio riziką didina menka fizinė veikla, vidurių užkietėjimas. Ligos išsivystymui įtakos gali turėti ir paveldimumas, pavyzdžiui, paveldimas nepolipozinis storosios žarnos vėžys. Tokiu atveju pakitusį geną pakanka paveldėti bent iš vieno tėvų ir susiduriama su padidėjusia rizika susirgti piktybiniu storosios žarnos vėžiu. Jeigu paveldimi šį vėžį lemiantys genai, žmogus neretai suserga jaunystėje. Tad žinant, kad storosios žarnos vėžiu sirgo tėvai arba artimi giminaičiai, profilaktinius tyrimus ir stebėseną būtina pradėti kuo anksčiau. Šio pavojingo susirgimo rizikos veiksnys – ikivėžiniai polipai (adenomos) žarnyne.

 

Į ką kreipti dėmesį?

 

Viena iš priežasčių, kodėl storosios žarnos vėžys tampa mirtinas, yra neryški simptomatika. Tačiau nėra taip, kad ši liga negali būti pastebima. Tiesiog patys žmonės turėtų daugiau dėmesio kreipti į organizmo būklę, konkrečiau – stebėti tuštinimosi funkciją. Ligą gali išduoti pasikeitęs žarnyno ritmas. Ypač tais atvejais, kai nėra konkrečių to priežasčių: žmogus nepakeitė mitybos, nevartoja vaistų, neatsirado kitų veiksnių, galinčių daryti įtaką tuštinimosi procesui. Medikai ragina atkreipti dėmesį ir pasitarti su šeimos gydytoju, jeigu atsiranda vidurių pūtimas, protarpiais pasireiškia nepaaiškinamas viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Tai net kelių skirtingų ligų simptomai, tačiau būdingi ir progresuojančiam storosios žarnos vėžiui. Specialistai taip pat paaiškina, kad tais atvejais, kai vėžys yra kairėje gaubtinės storosios žarnos pusėje ar tiesiojoje žarnoje, išmatose dažnai būna kraujo, kartais su padažnėjusiu neproduktyviu tuštinimusi (tenezmais). Dešinės storosios gaubtinės žarnos dalies vėžys neretai yra slaptesnės eigos, gali pasireikšti mažakraujyste (atsiranda bendras silpnumas). Kartais, nesant jokių kitų simptomų, pacientas gali užčiuopti darinį dešinėje pilvo pusėje – tai būdingiau vyresnio amžiaus pacientams be antsvorio. Ligai progresuojant gali atsirasti skausmų pilvo srityje. Pastebėjus kurį nors iš nurodytų simptomų, ypač jeigu trunka ilgiau kaip 3 savaites, būtina kreiptis į gydytoją:

 
  • Kraujavimas iš išangės be jokios aiškios (nesant hemorojaus ar plyšimų) priežasties ar kraujas išmatose (spalva gali būti nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos).
  • Pilvo skausmai, ypač jeigu stiprūs.
  • Pilnumo jausmas žarnyne.
  • Svorio netekimas dėl neaiškios priežasties.
  • Staiga atsiradusi mažakraujystė ir silpnumas.
 

Kontroliuoti svorį ir subalansuoti mitybą

 

Nutukimas ir nesubalansuota mityba – daugelio sunkių ligų rizikos veiksnys. Storosios žarnos vėžio atveju šie du aspektai itin reikšmingi. Tad profilaktika prasideda nuo jų suvaldymo. Nutukimas ir riebalų susikaupimas pilvo srityje, pasak mokslininkų, lemia bendrą uždegimą organizme, kuris yra viena iš vėžio priežasčių. Taip pat įrodyta, kad žalingą įtaką daro gausus perdirbtų mėsos produktų vartojimas. Kenksminga nesaikingai vartoti rūkytą dešrą, konservuotų, sūdytų, dūmais ar chemikalais apdorotų mėsos gaminių. Suaugusiam žmogui per savaitę rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 500 g (apie 750 g žalios mėsos) virtos, troškintos, lengvai apkeptos raudonos mėsos. Pagal suomių atliktą tyrimą nustatyta, kad Suomijoje storosios žarnos vėžiu serga gerokai mažiau žmonių. Mat suomiai vartoja daugiau rūgusio pieno produktų. Tad gauna daug probiotikų, kurie keičia žarnyno mikrobiotą ir suveikia kaip galingas antioksidantas. Patariama daugiau valgyti baltos mėsos: paukštienos, triušienos, žuvies. Svarbu suvartoti užtektinai daržovių – turi daug skaidulinių medžiagų. Joms fermentuojantis žarnyne, gaminasi bioaktyviųjų medžiagų. Skaidulos taip pat didina išmatų turinį, jos lengviau slenka žarnynu, mažiau kietėja viduriai. Nuolat kamuojantis vidurių užkietėjimas susijęs su didesne storosios žarnos vėžio rizika. Tai paaiškina paprastas organizmo procesas: kepenys išskiria tulžį, kuri reikalinga virškinimui, tačiau kai kurie jos skilimo produktai yra kancerogenai. Kuo ilgesnį sąlytį su žarnos gleivine turi tos kancerogeninės medžiagos, tuo didesnė tikimybė išsivystyti vėžiui. Skaidulos skatina peristaltiką, tad tiesiogiai mažina riziką.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė