Su kolegomis TV3 laidoje „Maisto kelias“ po Lietuvą keliaujantis Laurynas Suodaitis drąsiai mėgaujasi ne tik neatrastais skoniais, bet ir ekstremaliomis pramogomis. Žinomas vyras sako, kad jį mažai kuo galima išgąsdinti. „Patinka dalykai, kurie šiek tiek sujudina kasdienę rutiną“, – sako pašnekovas.

 
Laurynas_Suodaitis_Evaldo_Rudžio_nuotr

Laurynas Suodaitis, Evaldo Rudžio nuotrauka

 

KOKIA jums ši vasara – daugiau poilsio ar darbų?

 

Kol kas daugiau dirbau, bet šiuo metu jau baigėsi laidų „Maisto kelias“ ir „Tėčio akimis“ filmavimai, todėl prasideda normali vasara, kai galėsiu užsiimti visiems įprastomis veiklomis. Jau pradedu dėlioti planus, kaip leisiu likusią vasarą, taigi, viena koja esu atostogose.

 

BE KO neįsivaizduojate vasaros?

 

Turbūt be vasariškų pramogų, išvykų su šeima, sūnum. Vasarą įprasta nuo pirmadienio pradėti galvoti, ką veiksi savaitgalį, o kai kurias vietas reikia rezervuoti prieš 2–3 savaites. Tad stengiuosi galvoti į priekį, kad galėčiau prasmingai išnaudoti laisvą laiką ir kuo daugiau pabūti gamtoje.

 

AR labiau mėgstate aktyvų, ar pasyvų poilsį?

 

Man patinka ir tas, ir tas: medžioti, žvejoti, dviračiu važiuoti, prie ežero gulėti, kažkur plaukti. Visgi labiau linkstu prie aktyvių pramogų, nes vien gulėti prie ežero nelabai patiktų. Pasyviai laiką galiu išnaudoti ir darbo dienomis: ištaikydamas laiko paskaityti knygą ar vakare po darbų išeiti į miestą su draugais pavakarieniauti.

 

KOKIĄ ekstremaliausią pramogą išbandėte?

 

Labai mėgstu ekstremalias pramogas. Kolega Jurijus Smoriginas sakė, kad šiuo klausimu esu šiek tiek išprotėjęs (šypsosi). Filmuojantis laidoje „Maisto kelias“ teko pasivažinėti keturračiais (buggy), pašaudyti, skristi oro balionu ir lėktuvu, plaukioti vandens motorlaiviu ir kt. Esu keletą kartų šokęs su parašiutu, patinka važinėti bekele. Žinoma, dažnai to nedarau, bet kai pasitaiko proga, būtinai pasinaudoju galimybe išbandyti adrenalino suteikiančias pramogas, kurios sujudina kasdienę rutiną.

 

KĄ egzotiškiausio valgėte kelionėse?

   

Lietuvoje buvo įdomių patiekalų, pavyzdžiui, veršiuko smegenėlės, įvairių ganėtinai egzotiškų derinių, kur reikėjo dukart pagalvoti, ar valgysiu. Keliaujant tikrai nustebino Lietuvos virtuvės šefai, kurie įdomiai ruošia tradicinius ir dvarų patiekalus. Nemažai idėjų prisigaudžiau pats, nes labai mėgstu gaminti.

 

KO nesutiktumėte paragauti?

 

Viską ragauju tiek Lietuvoje, tiek keliaudamas po kitas šalis. Laikausi nuostatos, kad jei kažkas kitas valgo, tai galiu ir aš (šypsosi). Užsienyje tekę ragauti ir vabalų, ir gyvačių, krokodilų, kengūrų mėsos. Jei viskas termiškai apdorota restorane ar ruošiant gatvės maistą ir žmonės valgo, manęs negąsdina. Žinoma, jei pasiūlytų suvalgyti kažką gyva, sudvejočiau. O jei termiškai apdorota, svarbu gerai dezinfekuoti, kaip dažnai pataria gidai (šypteli).

 

KĄ pats skaniai gaminate?

 

Labiausiai sekasi mėsos patiekalai: jautienos kepsniai, žvėrienos patiekalai, įvairūs troškiniai. Konditerija dar nėra mano atrasta, bet mėsa, daržovės, grybai, bendrai sezoninė virtuvė man tikrai sekasi, ypač mėgstu ruošti griliaus patiekalus. Kaip mėgėjas jaučiu, kad tai išmanau gerai.

 

KOKIO buities darbo labiausiai nemėgstate?

 

Sutvarkyti virtuvę po maisto gaminimo (šypsosi). Nors virtuvėje sukioti man patinka, viską paskui sutvarkyti – nelabai. Jei gaminu ne tik sau, stengiuosi susitarti, kad paruošiu maistą, o kažkas kitas sutvarkys virtuvę. Prisipažinsiu, esu terlius, nebūna, kad kažką išėmęs iškart padedu atgal, tad gaminant virtuvėje įsivyrauja tikras darbinis chaosėlis. Visus kitus namų ruošos darbus atlieku pernelyg negalvodamas, ar jie man patinka.

 

KOKIĄ paskutinę knygą skaitėte?

 

Mėgstu skaityti ir dažnai naudojuosi elektrine skaitykle. Filmuojantis laidoje „Maisto kelias“ nemažai laiko tenka praleisti kelyje. Nors galiu padirbėti kompiuteriu, bet paskui pavargstu, nes sunku nuolat persijungti iš vieno darbo į kitą. O knyga labai padeda nuraminti mintis, tad įsijungiu ir skaitau. Mėgstu vienu metu skaityti keletą knygų, pagal nuotaiką. Paskutiniu metu esu paniręs į stoicizmo filosofinę kryptį, paskutinė knyga irgi šia tema.

 

KOKIAME kitame TV projekte norėtumėte dalyvauti?

   

Man patinka laikui nepavaldūs, pridėtinę vertę kuriantys laidų formatai, projektai, kuriuos galima pasižiūrėti ir po 10 metų. Taigi, ne realybės šou ir ne pramoginės laidos. Štai laida apie tėvystę naudinga ir esamiems tėvams, ir kūdikio susilauksiantiems po 5 metų. Maisto tema irgi visuomet išlieka aktuali, nes bet kada gali peržiūrėti receptą ir kažką skanaus pasigaminti. Dar žiūriu daug dokumentikos. Šis žanras man labai įdomus.

 

KOKIA pagrindine gyvenimo tiesa ar taisyklėmis vadovaujatės?

 

Per paskutinius pusantrų metų jos labai pasikeitė. Labiau atsigręžiau į save, supratau, kad reikia geriau į save įsiklausyti ir neiti į kompromisus su savimi. Jei matai, kad kažkas netinka darbinėje aplinkoje ar santykiuose, jei, liaudiškai tariant, jauti, kad ne prie širdies, geriau neklausinėti savęs „gal patinka?“, kol ims patikti, bet iškart eiti ir daryti tai, kas tikrai prie širdies.

 

KOKIAIS žmonėmis stengiatės save apsupti?

 

Man svarbu, kad sutaptų vertybės ir požiūris į tam tikrus dalykus, nes aplinkiniai daro didelę įtaką. Sakoma, kad esame vidurkis tarp penkių mus supančių žmonių. Tikiu, kad reikia daugiau laiko ir dėmesio skirti tiems, su kuriais nori praleisti ateitį, o ne leidai praeitį. Tad stengiuosi save apsupti tais, kurie įkvepia pažinti ir suprasti vis naujus žmones.

 

KAS labiausiai prisidėjo prie jūsų asmenybės brandos?

 

Turbūt kiekvienas žmogus, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidūrė mano gyvenime. Stengiuosi niekada nelaikyti nuoskaudų ir būti dėkingas, kad tas žmogus atsirado ir išmokė tam tikrų dalykų. Žinoma, dažniausiai pamokos ateina ne per teigiamas, bet per sunkias patirtis, ypač tos, kurios išlieka ilgam. Svarbiausia, kad nemalonios pamokos nesikartotų, kad išmoktum iš pirmo karto ir toliau gyventum.

 

KĄ savyje norėtumėte pakeisti?

 

Kai sulauki tam tikro amžiaus, pradedi save labiau suvokti – koks iš tiesų esi, o ne koks norėtum būti ar kokį įvaizdį apie save kūrei. Žinoma, yra dalykų, kuriuos savyje norėčiau pagerinti. Pavyzdžiui, minėtą savybę savęs klausinėti apie dalykus, kol jie man pradeda atrodyti pateisinami. Tiesa, per pusę metų neįmanoma visiškai pasikeisti, vis pagaunu save dar sugrįžtantį prie tokio mąstymo būdo. Tačiau jau moku sąmoningai pastebėti tuos momentus ir į juos reaguoti.

 

KUR norėtumėte gyventi, jei ne Lietuvoje?

 

Italijoje. Nors su italais kultūriškai esame labai skirtingi, mane žavi jų gyvenimo būdas, mokėjimas atsipalaiduoti, matyti grožį, jaukiai išgyventi kiekvieną dieną. Be abejo, žavi ir Italijos gamta, kuri keliaujant nuo šiaurės iki pietų ar nuo vakarų iki rytų itin skirtinga. Kiek teko keliauti po Italiją, nuo Komo ežero iki Sicilijos, kiekvienas gali rasti kažką gražaus ir mielo širdžiai. Ne vienam esu sakęs, kad jei aplinkybės palankiai susiklostys, norėčiau Italijoje praleisti kažkiek gyvenimo.

 

KOKIŲ baimių turite?

 

Turiu vienintelę baimę – netekti artimųjų. Manau, ji iš dalies susijusi su negalėjimu kontroliuoti situacijos. Šiaip retai kuo galima mane išgąsdinti, nes į viską stengiuosi žiūrėti paprastai, nuosaikiai, be dramatiškų emocijų.

 

KO sau linkėtumėte?

 

Ramybės ir harmonijos. Atrasti būdą, kaip kurti gyvenimą būnant savimi. Kuo daugiau laiko leisti su šeima, nes ji – didžiausia vertybė. Mano norai labai paprasti, nes visa kita yra materialūs dalykai, kuriuos galima susikurti savo rankomis. Tai labiau ne svajonės, bet įrankiai joms siekti. Norėčiau tiesiog gyventi ramiai ir daugiau laiko leisti su šeima.

 

Autorius Laima Samulė