Spuogai vargina ne tik paauglius

Veido ir kūno nepuošiantys pūliniai dažniausiai kyla paauglystėje, tačiau yra žmonių, kurie jų atsikratyti negali netgi suaugę. Erzina mažyčiai spuogeliai, ypač nuotaiką gadina šunvotės ir piktvotės. Kodėl susidaro ir kaip kovoti su nemaloniais odos dariniais?

Pūlinius sukelia bakterijos

Pagrindinės odos ligos, kurioms būdingi pūliniai, yra folikulitas, šunvotė, piktvotė ir abscesas. Pats dažniausias – folikulitas. Jį sukelia bakterijos, pagrindinė jų – auksinis stafilokokas, tačiau uždegimas gali kilti ir dėl virusų ar grybelių. Folikulitas – paviršinis plauko maišelio uždegimas, pasireiškiantis smulkiais pūlinukais odoje. Jų gali atsirasti ant veido, kaklo, sprando, nugaros, krūtinės, kojų. Kartu gali varginti niežulys, parausti oda aplink. Ant veido ar viso kūno atsirandantys pūlingi spuogai – vienas iš galimų odos ligų požymių. Paviršinių ir giliųjų pūlinukų gali atsirasti sergant žvyneline, akne, rožine.

Giliųjų pūlinukų susidaro dėl mikrotraumų ar žaizdų, į odą patekus bakterijų, dažniausiai – stafilokokų ar streptokokų. Auksinių stafilokokų kolonijos neretai slepiasi nosies landose ar odos raukšlėse. Šios bakterijos – kai kurių žmonių natūralios odos mikrofloros dalis. Atsiradus palankioms aplinkybėms, jos sukelia pūlinius.

Vyresniems žmonėms spuogai dažniausiai pasireiškia veido srities U zonoje – ant skruostų ar apatinio žandikaulio. Jų pasitaiko ir ant pečių, krūtinės srityje. Geriausia problemą spręsti pasitikint profesionalais, ypač jeigu pūlinių ne vienas ir dažnai kartojasi.

Kai maži spuogeliai virsta dideliais pūliniais

Dermatovenerologų teigimu, nedidelis pūlinukas gali komplikuotis į furunkulą ar kitokią didesnę votį. Furunkulas – tai plauko maišelio, riebalų liaukos ir aplinkinių audinių bakterinis uždegimas. Piktvotė – kelių plauko maišelių, jų riebalų liaukų ir aplinkinių audinių bakterinis uždegimas. Šių darinių dažniausiai atsiranda srityse, kur didesnė trintis. Furunkulas ar piktvotė pasireiškia raudonais mazgais odoje, turi vieną ar kelias baltas viršūnėles, nelygu pažeistų folikulų skaičius. Aplinkinė oda stipriai parausta, patinsta, darinys skausmingas, kartu gali padidėti gretimi limfmazgiai. Gydami šie pūliniai gali palikti negražių randų.

Kalti vaistai?

Folikulitą ar kitų pūlingų odos ligų sunkesnę eigą gali lemti daug veiksnių: odos traumavimas dažnai kasantis, trintis su drabužiais ar papuošalais, gausus prakaitavimas, plaukelių skutimas, išsausėjusi oda, pleistrų ar netinkamų kosmetikos priemonių naudojimas. Tiesa, pūlinių ant veido ir kūno kilimui turi įtakos ir kai kurie vartojami vaistai, cukrinis diabetas, ŽIV, onkologinės ligos ar tiesiog nusilpęs organizmas. Galimos ir tokios priežastys kaip antsvoris, lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, taip pat endokrininės ligos, antinksčių sutrikimai. Aknė gali būti nulemta ir ginekologinių ligų. Dėl šių priežasčių gali kilti tiek folikulitai, tiek ir gilesni odos pūliniai. Tiesa, prieš kelis dešimtmečius buvo galvojama, kad pūlinių ant veido ar kūno kyla dėl sunkių gyvenimo sąlygų, prasto maisto, medžiagų trūkumo organizme, švaros ir higienos stokos. Visgi gyvenimas labai pasikeitė, daugelis gali sau leisti ne tik kokybiškai maitintis, bet ir vartoti reikalingus maisto papildus, odos priežiūros priemonių yra įvairiausių, bet spuogai kaip kilo, taip ir kyla. Taigi to priežasčių daug daugiau.

Veikia aplinka

Kaip teigia dermatovenerologai, pūlinių gali atsirasti dirbant ar ilgiau būnant užterštoje aplinkoje. Jeigu tenka daug valandų per parą praleisti dulkėse ar šalia cheminių medžiagų, tai gali atsispindėti ir odoje. Taigi kai kurios profesijos tiesiog pavojingos sveikatai. Tad jei darbe tenka kvėpuoti užterštu oru, geriau atsiradus galimybei pakeisti darbo vietą. Mat kad ir kokias priemones naudosite, gresia ne tik spuogai, bet ir kiti sveikatos sutrikimai. Folikulų ir vočių radimąsi gali paskatinti ilgalaikis nuovargis, nusilpęs imunitetas, vitaminų A ir C stygius. Dideli pūliniai neretai kyla sergant cukriniu diabetu, kai gliukozės kiekis kraujyje didelis.

Galimos komplikacijos

Dažnas nė nepagalvoja, kad, atrodytų, visai nekaltas spuogas gali sukelti sunkių sveikatos bėdų. Neretai pūlingo sekreto sankaupa susidaro gilesniuose odos sluoksniuose, o tokia votis vadinama abscesu. Jis gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Poodinis mazgas raudonas, karštas, aplinkinė oda patinusi, pažeistą vietą tempia, skauda, spaudžiant juntamas susitelkęs skystis. Ir tai ne viskas. Gali net pakilti temperatūra, krėsti šaltis, varginti silpnumas, padidėti limfmazgiai. Grėsmė sveikatai ir net gyvybei kyla tada, kai kraujyje aptinkama uždegimo rodiklių. Gilieji pūliniai, ypač bandant juos išspausti, gali komplikuotis į limfmazgių uždegimą, net kraujo užkrėtimą, širdies ir kaulų pažeidimus.

Užkirsti kelią

Nereikės sukti galvos dėl pūlinių gydymo, jeigu pasirūpinsite, kad jų neatsirastų. Profilaktikos priemonių yra ne viena:

Kasdien laikykitės asmens higienos taisyklių. Geriau odą prausti tekančiu vandeniu, o ne gulėti vonioje. Venkite šiukščiai šveisti – valykite tik švelniomis priemonėmis.

Odą nuolat drėkinkite, tinkamai gydykite žaizdeles.

Pasirūpinkite gretutinių ligų gydymu.

Jei rūkote, stenkitės įveikti šį žalingą įprotį, nes rūkymas turi įtakos spuogų radimuisi.

Sureguliuokite mitybą. Jeigu turite polinkį į pūlinius, venkite aštraus maisto, kavos, alkoholio, cukraus, baltų miltų. Ribokite pieno produktus. Tinkamesnis virtas ar troškintas, bet ne keptas maistas. Nevalgykite prieš kelias dienas ruoštų patiekalų. Atsisakykite vėlyvos vakarienės – paskutinį kartą valgykite likus 3 val. iki miego.

Spuogų dauginimąsi skatina perdėtas odos valymas. Kai kurie, kenčiantys nuo pūlinių, odą šveičia, tepa įvairiais serumais ir kremais. Tačiau tai dažnai tik dar labiau ją suerzina ir skatina didesnį uždegimą. Riebiai odai visiškai užtenka drėkinamojo kremo, o maitinamasis gali užkimšti poras ir skatinti spuogų dygimą.

Kaip gydyti?

Jei visgi nepavyko išvengti pūlinuko, reikėtų žinoti, kaip su juo elgtis. Svarbu laikytis šių rekomendacijų:

Pūlinio nelieskite nešvariomis rankomis ir nespaudykite. Spaudant net mažą pūlinuką, gali susiformuoti didesnių, ypač jei papildomai užkrečiama bakterijomis.

Spuogą švelniai dezinfekuoti, geriausia – antiseptiku. Folikulitui gydyti tinka antibakteriniai prausikliai, purškalai.

Odą valo ir uždegimą mažina šalavijai. Jų nuoviru prausiant veidą mąžta uždegiminės odos ligos. Šis augalas pasižymi priešgrybelinėmis, nuo uždegimų saugančiomis ir antiseptinėmis savybėmis. Šalavijų nuoviras ar juo papildyti kremai valo odą, sutraukia poras, užkerta kelią kenksmingų bakterijų dauginimuisi, sukuria natūralų apsauginį barjerą išoriniams aplinkos veiksniams. Gamtos pagalbininkai riebiai, į pūlinius linkusiai odai – sausmedžiai. Jie padeda gydyti uždegimą ir bėrimus, didina atsparumą bakterijoms.

Kai pūlinys natūraliai pratrūksta, žaizdos nedera dezinfekuoti spiritu, nes jis gali sudirginti odą. Žaizdos gijimą sunkina ir vandenilio peroksidas.

Pūliniui brandinti, uždegimui slopinti ir odos tempimui mažinti tinka ichtiolo, cinko tepalai, pasižymintys uždegimą mažinančiomis savybėmis. Naudingi kompresai su druskos tirpalu.

Visgi greičiausiai pūlinio atsikratyti padės apsilankymas pas dermatovenerologą, kuris paskirs individualų gydymą. Vienam pacientui skiriama medikamentų ir gydomųjų estetinių procedūrų su lazeriu ar rūgštimis. Kitam labiausiai tiks procedūra su pulsiniu dažų lazeriu, kuris mažina odos paraudimą, slopina uždegiminius bėrimus, naikina aknės bakterijas, stimuliuoja kolageno sintezę. Geriausių rezultatų padeda pasiekti skirtingų procedūrų kombinacija.