Vargu ar daug lietuvių podėliuose laiko maišelį sorgų kruopų ar miltų. Šiaurės regiono gyventojams šis grūdinis augalas menkai pažįstamas. Visgi pasaulyje sorgai itin mėgstami, o per pastaruosius kelerius metus jų pasėlių plotai padvigubėjo. Mat sorgai puikiai ištveria sausrą ir duoda didelį maistingą derlių. Neabejojama, kad ateityje žmonės jų valgys vis daugiau. Tad metas sužinoti, kuo naudingi ir kaip juos paruošti.

 

Trumpa pažintis su sorgaisHealthy,Food,Sorghum,And,Sorghum,Leaves,And,Seed,Heads.

 

Sorgai – miglinių (Poaceae) šeimos kultūriniai augalai. Jie atrodo kaip puošnios aukštos smilgos. Vienmečiai arba daugiamečiai ir, nelygu veislė, išauga itin aukšti: nuo 1,5 iki net 4 m. Geriausiai auga karšto klimato srityse, taip pat atsparūs sausrai. Ūkiuose dažniausiai auginami dvispalviai sorgai. Pramonėje naudojami jų grūdai ir žalioji masė. Grūdai gelsvi, sodriai geltoni, rusvi, rausvai rudi, kartais violetinio atspalvio. Maistinių veislių sorgų grūdai krakmolingi, iš jų malami miltai, gaminamos kruopos, svaigieji gėrimai, sirupas, net cukrus. Iš kai kurių veislių sorgų grūdų, kaip kukurūzų pakaitalo, gaminami spragėsiai, pasižymintys savitu, bet švelniu skoniu. Per metus pasaulyje vidutiniškai užauginama apie 65 mln. t sorgų grūdų (4,5–12 t/ha). Didžiausias derlius būna Pietvakarių Azijos šalyse. Visgi daugiausia jų užauginama ir suvartojama JAV, Nigerijoje, Indijoje, Sudane, Australijoje. Tiesa, Vakarų šalyse paprastai naudojami ne košėms ar kepiniams ruošti, o bioetanoliui gaminti. Stiebai naudojami žaliajam pašarui. Iš nukultų sorgų šiaudų rišamos šluotos, pinami dembliai, gaminamas kuras, popierius. Visgi sorgai – penktoji pagal suvartojimą grūdinė kultūra pasaulyje. Ateityje, manoma, dėl klimato kaitos ir dažnėjančių sausrų jų bus auginama vis daugiau, net galbūt vietoj miežių ar net kukurūzų. Visgi kol kas Lietuvoje puošniai atrodančių sorgų dažniau galima išvysti gėlynuose, o ne pasėlių laukuose.

 

Ir gyvūnams, ir žmonėms

 

Manoma, kad sorgai kilę iš Etiopijos. Afrikoje jie – maistiniai augalai, o JAV vertinami kaip gera pašarų žaliava. Per pastaruosius 50 metų visame pasaulyje sorgų plotai padidėjo 60 %. Bendra metinė gamyba svyruoja 40–45 mln. tonų iš maždaug 40 mln. ha. Sorgų pasėliai Amerikoje užima 15–18 mln. ha plotą. Tai didesni plotai negu avižų ar miežių, tačiau mažesni negu kukurūzų, kviečių, sojų pupelių. Europoje taip pat stebima sorgų pasėlių didėjimo tendencija. Jie užima vidutiniškai 20 % visų pasėlių ploto, auginami Italijos, Rumunijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Albanijos ūkininkų. Šiose šalyse sorgai naudojami gyvuliams šerti. Koncentruotais pašarais šeriamos kiaulės, karvės, arkliai ir lesinami paukščiai. Sorgų grūdai, kaip ir pašariniai kukurūzai ar miežiai, itin maistingi. Palyginti su kukurūzais, sorgų grūduose daugiau baltymų, tačiau taip pat yra medžiagų, apsunkinančių virškinamumą. Dėl gausios sudėties sorgais dažniau domisi ir žmonės. Šie grūdai neturi glitimo, tad jų palanku vartoti glitimo netoleruojantiems asmenims. Ypač tiems, kurie jautrūs kviečiams ir rugiams. Sorgai praplečia celiakija sergančių žmonių mitybą. Iš ekologiškai išaugintų sorgų galima ruošti košes ir įvairius užkandžius vaikams. Mat gausūs vitaminų ir mikroelementų, lengvai įsisavinami, pasižymi švelniu saldoku skoniu.

 

Ką naudinga žinoti?

 

Sorgų grūdai neturi glitimo, tačiau jie, kaip ir kiti produktai, gali sukelti alergiją. Dažniau pasitaiko sergantiems šienlige. Galimi alergijos simptomai: burnos dilgčiojimas ar niežėjimas, patinimas burnoje ir aplink ją, pilvo skausmas ir pykinimas. Sužinoti, ar kamuoja alergija sorgams, pavyks suvalgius nedidelį jų kiekį arba atlikus maisto toleravimo testą. Tiesa, alerginės reakcijos retos. Prekybos centruose sorgų galima įsigyti įvairių pavidalų, dažniausiai – džiovintų grūdų. Neatidarius pakuotės laikomi ilgai, visgi gali šiek tiek apkarsti. Išvirtus galima užšaldyti ir vėliau pašildyti. Džiovintus grūdus laikyti spintelėje, sandariame inde. Virtus – iki 2 dienų šaldytuve. Virtus ir šaldytus būtina suvartoti per 6 mėnesius. Sorgų patiekalus geriau valgyti pirmoje dienos pusėje. Verdami panašiai kaip perlinės kruopos – apie 25 min. Šie grūdai gali tapti puikiu ryžių ar perlinių kruopų pakaitalu. Virti ir truputį orkaitėje padžiovinti sorgai su prieskoniais – sveikatai palankus užkandis. Sorgų miltai dėl neutralaus skonio ir šviesios spalvos daugumoje receptų gali lengvai pakeisti įprastus miltus. Jų galima susimalti patiems maisto trintuvu. Kepiniuose rekomenduojama keisti įprastu santykiu 1:1. Sorgų dribsniai tiks kepant blynus ir sausainiams, gaminant granolą.

 

Sorgai geriausiai dera su:

 
  •  Šviežiomis daržovėmis: pomidorais, agurkais, paprikomis, cukinijomis, ridikėliais
  •  Virtais ar keptais brokoliais, morkomis, svogūnais, žirneliais, moliūgais, špinatais
  •  Pestu, tahiniu, pomidorų pasta
  •  Avokadais
  •  Petražolėmis, krapais, bazilikais
  •  Pievagrybiais ir miško grybais
  •  Sviestu ir alyvuogių aliejumi
  •  Kietaisiais sūriais ir feta
  •  Paprikų milteliais, ciberžole, cinamonu.
 

Nauda sveikatai

 

Padeda mesti svorį. Sorguose gausu baltymų ir skaidulų, kurios skatina žarnyno veiklą, stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje ir palaiko sotumą. Dėl didelio skaidulų kiekio palankiai veikia virškinimą.

 

Ramina nervus ir gerina kraujodarą. Šiuose grūduose gausu B grupės vitaminų ir magnio. Sorgai – vieni daugiausia geležies turinčių grūdų (5,4 mg/100 g).

 

Mažina uždegimus organizme. Šiuose grūduose gausu antioksidantų, tokių kaip flavonoidai, fenolio rūgštis ir taninai, taip pat lignanų, fitino rūgšties, augalinių sterolių, saponinų. Moksliškai įrodytas nuo uždegimų saugantis poveikis.

 

Naudingi sergant cukriniu diabetu. Kai kurios sorgų veislės padeda slopinti baltymų glikaciją ir sumažina atsparumą insulinui diabetu sergantiems žmonėms.

 

Nebloga kukurūzų alternatyva. Sorgai turi daugiau kalorijų, bet mažiau riebalų nei kukurūzai. Taip pat turi daugiau baltymų, bet jie virškinami ne taip gerai, kaip kukurūzų baltymai. Žmonės gali virškinti apie 46 % sorgų baltymų ir 73 % kukurūzų. Visgi, skirtingai nei kukurūzai, sorgai nėra genetiškai modifikuojami.

 

Maistinė vertė       100 g

 

Baltymai                   10,6 g

Angliavandeniai       72 g

Riebalai                    3,5 g

Skaidulos                  6,7 g

Kalis                        363 mg

Kalcis                     13 mg

Magnis                    165 mg

Geležis                    3,6 mg

Cinkas                     1,7 mg

Selenas                    12 mg

100 g                       329 kcal

 

Gluten,Free,Vegetarian,Salad,-,Sorghum,Seeds,cucumber,,Cherry,Tomatoes,onion,,FetaSorgų salotos su feta

 

2 porcijos

100 g 429 kcal

Ruošti 45 min.

 

  •  250 g mirkytų sorgų
  •  200 g pomidorų
  •  120 g agurkų
  •  120 g fetos
  •  2 skiltelės česnako
  •  4 šaukštai alyvuogių aliejaus
  •  4 šaukštai citrinų sulčių
  •  Šaukštas aitriųjų paprikų skonio aliejaus
  •  Petražolių pagal skonį
  •  Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
 

GAMINIMAS. Prieš verdant nupilti vandenį nuo sorgų ir užpilti švariu, reikės 2 stiklinių. Pasūdyti ir virti apie 25 min. Išvirusius grūdus atvėsinti ir sumaišyti su 2 šaukštais alyvuogių aliejaus. Pomidorus ir agurkus supjaustyti nedideliais gabalėliais, sumaišyti su atvėsusiais sorgais. Iš likusio alyvuogių aliejaus, citrinų sulčių, smulkinto česnako ir prieskonių suplakti padažą, užpilti ant salotų. Išdėlioti į lėkštes, apibarstyti trupinta feta ir smulkiai kapotais petražolėmis. Apšlakstyti aitriųjų paprikų aliejumi.

 

Flat,Bread,Made,From,Sorghum,Flour.Indiški paplotėliai

 

4 porcijos

100 g 329 kcal

Ruošti 20 min.

 

  •  420 g sorgų miltų
  •  Pusė šaukštelio druskos
  •  350 ml karšto vandens
 

GAMINIMAS. Persijotus miltus sumaišyti su druska. Nuolat maišant šaukštu pamažu pilti karštą vandenį. Kai tešla sutvirtės, minkyti apie 10 min. Gauta tešla turi būti lygi ir nelipni. Padalinti į 8 vienodo dydžio rutuliukus. Ant miltuoto paviršiaus iškočioti apie 12 cm skersmens paplotėlius. Kepti sausoje keptuvėje ant nekaitrios ugnies iš abiejų pusių po 45–60 sek. Kepant konditeriniu šepetėliu papildomai sudrėkinti vandeniu. Iškepusius uždengti sudrėkintu rankšluosčiu, kad nesukietėtų.

 

Autorius  Eglė Stratkauskaitė